Saulės ratas: Gandrinės ir pusiaugavėnis

Kovo 25 d. yra viena viltingiausių pavasario dienų, nes į Lietuvą sugrįžta visų mylimi ir gerbiami paukščiai - gandrai, o sekmadienį, kovo 27 d., jau minėsime pusiaugavėnį.

Sunku patikėti, kaip paukščiai be jokio laikrodžio ir kalendoriaus sugeba kasmet tuo pačiu laiku išskristi į šiltuosius kraštus ir sugrįžti į namus. Gandrai tradiciškai parskrenda kovo 25-ąją ir išvaiko paskutinius žiemos ledus. Kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį - viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį - viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusioms merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis - kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras - kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis - kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.

Dar senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Su švente susijęs ir keistas tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žeme savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.

Šis sekmadienis bus ketvirtasis gavėnios sekmadienis - pusiaugavėnis. Per gavėnią žmonės nuo seno laikosi pasninko: nevalgo mėsos, vengia linksmybių. Tokiu elgesiu stiprinama žmogaus valia, stiprybė. Pusiaugavėnio dieną nuo seno būdavo leidžiama pailsėti nuo gavėnios.

Galima pasigaminti skanesnių, riebesnių valgių. Leidžiama valgyti ir mėsos, bet tik tam, kuris sugebės atlikti nelengvą užduotį: per vieną valandą spėti miške prisimalkauti, papjauti gaidį, nupešti, išdarinėti, išvirti ir suvalgyti.

Dzūkijoje užfiksuotas paprotys kepti įvairių formų paplotėlius: arklio, plūgo, kitų pavasario darbų įrankių. Senoliai sakydavo, kad šią dieną negalima gulėti ir tinginiauti, nes vėliau vasarą bedirbant skaudės nugarą.

Kad būtum sveikas ir lankstus, patariama šią dieną persiversti kūliais.

Lietuviai pagonys tikėjo, kad egzistuoja mitinė būtybė - Gavėnas. Prasidėjus žiemai šis dievas miršta, yra paskandinamas, o atėjus pavasariui - atgimsta kartu su augalija.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder