Turino drobulės paslaptys: rasti šunų, pomidorų ir įvairių žmonių DNR pėdsakai

Turino drobė, kurioje matomas žmogaus veido ir kūno atspaudas, yra 4,4 metro ilgio ir 1,1 metro pločio. Tai viena garsiausių krikščionybės relikvijų, tačiau Italijos Padujos universiteto mokslininkų atlikta nauja analizė atskleidė netikėtą biologinę įvairovę. Aptiktas DNR rinkinys gerokai apsunkina bandymus tiksliai nustatyti audinio kilmės vietą ir laiką.

Mokslinės diskusijos dėl drobės autentiškumo vyksta dešimtmečius. Pavyzdžiui, 1988 metais atliktas radioanglies tyrimas ir masės spektrometrija parodė, kad drobė buvo pagaminta tarp 1260 ir 1390 metų. Tai leido daryti prielaidą, kad atspaudas negali priklausyti Kristui, nors daugelis tyrėjų iki šiol abejoja šių skaičiavimų tikslumu.

Dar 2015 metais Padujos universiteto specialistai iškėlė hipotezę, kad audinys galėjo būti pagamintas Indijoje ir tik vėliau atgabentas į Europą. Naujausia analizė patvirtino, kad drobėje gausu tiek viduramžių, tiek šių laikų DNR pėdsakų.

Genetinė medžiaga priklauso naminiams gyvūnams: katėms, šunims, vištoms, galvijams, ožkoms, avims, kiaulėms ir arkliams. Taip pat rasta laukinių gyvūnų, žuvų, jūrų vėžiagyvių, musių bei erkių pėdsakų. Ne mažiau stebina ir augalų įvairovė: drobėje išliko morkų, kviečių, pipirų, pomidorų ir bulvių DNR. Kadangi kai kurie šių augalų Europoje atsirado tik po kelionių į Ameriką ir Aziją, tikslų jų patekimo ant audinio laiką nustatyti beveik neįmanoma.

Be to, mokslininkai aptiko daugybės žmonių, kurie per šimtmečius lietė relikviją, genetinę medžiagą. Tai neleidžia identifikuoti pirminio drobės savininko DNR. Įdomu tai, kad beveik 40 % aptiktos žmonių DNR priklauso šiuolaikinių Indijos gyventojų protėviams. Tai sustiprina teoriją, kad siūlai drobei galėjo būti pagaminti Indijoje.

Andersas Geterstriomas iš Stokholmo universiteto teigia, kad dauguma mokslininkų linkę sutikti su 13 amžiaus kilmės versija, nors diskusijos nenutyla. Jis pažymi, kad ankstesni tyrimai drobės kilmę siejo su Prancūzija. Pasak mokslininko, Turino drobė turi savo unikalią istoriją, kuri gali būti net įdomesnė už legendinę jos kilmę, neturinčią tiesioginių mokslinių įrodymų.