Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pasakojo, jog Vidaus reikalų ministerijos organizuotame pasitarime buvo kalbama apie hipotetinę situaciją, kas būtų, jeigu būtų. Jo teigimu, panikos kelti nereikia, nes savivaldybės galimiems procesams turi pasiruošti iš anksto.
“Dabar mėgstama sakyti: nori taikos, ruoškis karui. Tai mes norime taikos. Buvo kalba apie tai, kad pasaulyje žvangant ginklams, kaip ir kokiomis formomis galėtų savivaldybės prisidėti prie situacijos suvaldymo proceso.
Tikrai nėra jokios kalbos apie paniką ar konkrečius veiksmus.
Buvo sutarta, kad pirmiausia turi būti parengtas labai aiškus klausimynas arba tam tikros lentelės, kurias visos savivaldybės turėtų užpildyti ir VRM kaip koordinuojanti institucija sudėliotų visus aspektus, kurie svarbūs ir reikalingi“, - pasakojo V. Grubliauskas.
Pasak Klaipėdos miesto mero, jau kitą savaitę klausimynai pasieks savivaldybes, juos užpildžius, VRM turėtų bendrus duomenis ir matytų kur, kiek ir kuo kiekviena savivaldybė galėtų prisidėti prie situacijos suvaldymo, nes tikėtina, jog prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuvoje atsirastų pabėgėlių srautai.
„Dabar kalbame tik apie hipotetinę galimybę, kurios duok Dieve, kad neprireiktų, bet vis tik ruoštis tam reikia iš anksto, peržiūrėti visus Civilinės saugos planus ir kitus planus, kurie yra svarbūs tokios situacijos suvaldyme.
Klausimai būtų apie tai, kiek asmenų ir per kiek laiko savivaldybės galėtų priimti, jeigu to reikėtų, o jei tokia situacija kiltų, tada turėtume kalbėti ir apie tai, kad tai neturėtų tapti vienos Lietuvos iššūkiu, turėtų atsirasti tam tikros kvotos tarp Europos šalių.
Vėliau jau konkretūs klausimai, aprūpinimas produktais, vandeniu, nakvynės vietomis, sanitarijos dalykai, tam tikra medicininė priežiūra“, - dėstė V. Grubliauskas.
Jo teigimu, apie galimus pabėgėlių srautus šiuo metu kalbama tik teoriniame lygmenyje.
„Šiuo atveju kalbame apie kitokius pabėgėlius, kurie savo šalį paliktų dėl konkrečios grėsmės sveikatai, saugumui ir gyvybei, čia visai kitas statusas ir situacija nei turėjome nelegalių migrantų srautus.
Vėlgi tuomet reikėtų spręsti apie tų žmonių tam tikro integravimosi į darbo rinką klausimą, jei tai būtų kalba apie ilgalaikius sprendimus, taip pat darbo vizų suteikimas ir pan. Taip pat buvo kalba ir apie tai, kad reikalingas ir savanorių korpuso rengimas situacijos suvaldymui“, - pasakojo V. Grubliauskas.
VRM su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Caritas, Maltos ordino pagalbos tarnybos, Maisto banko atstovais taip pat aptarė teisinius bendradarbiavimo aspektus, taip pat kur ir kokias socialines paslaugas, esant reikalui, galėtų teikti nevyriausybinės organizacijos.
Lietuvai pastaraisiais metais jau teko padėti nuo Baltarusijos režimo persekiojimo bėgantiems baltarusiams – nuo 2020 m. rugsėjo išduotos 7536 humanitarinės vizos Baltarusijos piliečiams. Pernai prieglobstis suteiktas nuo talibų persekiojimo išgelbėtiems 178 Lietuvos kariams talkinusiems afganistaniečiams ir jų artimiesiems. Daugiau nei pusmetį Lietuva dorojasi ir su Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka – dirbtinai sukelta neteisėtos migracijos banga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą