Už tai antradienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 3, o susilaikė 29.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad turintieji savo šildymo katilus ir besišildantieji biokuru negaus lengvatos, nors granulės pabrango.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad pataisa, numatanti PVM kompensavimą tik centralizuotam šildymui, yra diskriminacinė.
Lietuvos regionų frakcija Remigijus Žemaitaitis teigė manantis, kad PVM kompensavimas paskatins infliaciją.
„2024 metais, prieš pat prezidento rinkimus gegužę, ji (infliacija – BNS) bus apie 16-17 proc.“, – sakė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad po 2024 metų centralizuotam šildymui turėtų išlikti 9 proc. PVM tarifas. Pasak jos, jis nesikeis, tačiau situacijai pagerėjus valstybė nebekompensuotų lengvatinio tarifo.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Lengvata galios nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.
PVM tarifas centralizuotam šildymui gyventojams iš biudžeto buvo kompensuojamas ir nuo šių metų sausio iki žiemos šildymo sezono pabaigos – iki balandžio 30 dienos.
Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM.