Seimo narė Morgana Danielė Seime registravo ir pristatė pataisas dėl sekso be sutikimo

Anot parlamentarės, Lietuvos Respublikos BK gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

„Šiuo metu keliamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis šalys siekia įtraukti sutikimo lytiškai santykiauti sąvoką į savo baudžiamuosius įstatymus, atspindi sutikimu grįstą teisėkūros modelį. Sutikimo sąvoka įstatyme prisideda prie naujo seksualinių nusikaltimų suvokimo visuomenėje – visų pirma, kad pastarieji gali būti vykdomi nenaudojant fizinio smurto ar aukai aktyviai nesiginant, pavyzdžiui, dėl psichologinio šoko būsenos, pasireiškiančios sustingimu“, – teigia pataisos iniciatorė M. Danielė.

Pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimo sąvoką.

„Viliuosi, kad šie pokyčiai paskatins seksualinių nusikaltimų aukas pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus, nes dabar pagal BK 151 straipsnį Lietuvoje užregistruojami tik vienetai nusikaltimų. Tai tik dar kartą parodo, kad minimas straipsnis neveikia taip, kaip turėtų“, – sako Laisvės frakcijos narė M. Danielė.

BK 151 str. yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, kuris apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus. Įstatymo projektu siūloma papildyti BK 151 str. 1 dalį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti, be jau išvardintų nusikalstamos veikos požymių, yra ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą. Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia.

„Tai, kad seksualinių nusikaltimų aukos nesikreipia pagalbos, lemia ir sistemos spragos – nėra valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos, o egzistuojanti teisinės pagalbos sistema labiau primena atgrasymo sistemą, kai seksualinį smurtą patyrusi moteris patiria antrinį traumavimą teisėsaugos ir medicinos įstaigose“, – teigia parlamentarė.

Priėmus įstatymo projektą tikimasi, kad platesnė keičiamo straipsnio dispozicija padidins besikreipiančiųjų į teisėsaugą, tuo pačiu – ir išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skaičių. Taip pat tikimasi, jog pakeista formuluotė sustiprins prevencinį BK poveikį ir stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.

„Nuorodą į sutikimu grįstą modelį galima rasti Europos Tarybos Konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo. Sutikimo svarbą taip pat pabrėžia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas savo rekomendacijose, numatydamas, kad šalys turi užtikrinti seksualinių nusikaltimų apibrėžimą, pagrįstą laisvanoriško sutikimo nebuvimu. Yra ir kitų pavydžių, todėl siūlomas įstatymo projektas, vertinant jį tarptautiniame kontekste, yra savalaikis ir atitinkantis pažangiausią žmogaus teisių standartą“, – tikina Seimo narė M. Danielė.

Pabrėžiama, kad jau apie pusė Europos šalių vienaip ar kitaip įtraukė sutikimo sąvoką į savo įstatymus. Tokį reguliavimą turi Belgija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, taip pat Jungtinė Karalystė. 2016 m. savo teisės aktus koregavo Vokietija, 2017 m. Airija, 2018 m. Islandija ir Švedija, 2019 m. Graikija, 2021 m. Danija ir Slovėnija, 2022 m. Ispanija. Nyderlandai tokią teisėkūros iniciatyvą svarsto šiuo metu.

BK 151 str. įstatymo pakeitimas yra parlamentarių M. Danielės ir Ievos Pakarklytės paskelbto apsaugos nuo seksualinio smurto paketo paskutinioji dalis. Neseniai Laisvės frakcijos narės registravo pasiūlymą dėl papildomų 400 tūkst. eurų biudžete, kurie būtų skirti nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims, dalis jų – atvykę iš Ukrainos. Registravus šį pasiūlymą buvo pasiektas susitarimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl 250 tūkst. eurų skyrimo apsaugos nuo seksualinio smurto srityje dirbančių specialistų kompetencijų tobulinimui.

Lapkričio pradžioje Seimas pritarė I. Pakarklytės pateiktai rezoliucijai dėl Rusijos kariuomenės vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiems.