Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti?

Seksualinis smurtas prieš vaikus dažnai vyksta itin slapta, todėl tėvų budrumas ir reakcija yra esminiai. VVTAĮT 2024 m. duomenys rodo, kad seksualinės prievartos atvejų beveik triskart daugiau nustatyta tarp vaikui svetimų asmenų. 

Vis dėlto, tokio tipo prievarta vyksta ir vaikui artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Šie duomenys primena, kad seksualinio smurto pavojus vaikui gali kilti bet kur, todėl tėvams ir visiems kitiems, norintiems apsaugoti vaiką, reikia būti itin budriems.

Į ką verta atkreipti dėmesį?

Pirmeji prievartos signalai pasireiškia pasikeitusiu vaiko elgesiu: jis gali tapti išsigandęs, nerimastingas, prislėgtas ar neįprastai agresyvus, pradėti užsisklęsti, vengti bendrauti, prarasti pasitikėjimą savimi. Kartais atsiranda mokymosi sunkumų, kalbos problemų, neaiškių kūno negalavimų ar net nevalingo šlapinimosi problemų.

Taip pat egzistuoja ir specifiniai seksualinės prievartos požymiai, į kuriuos būtina rimtai reaguoti: vaiko amžiaus neatitinkančios seksualinės žinios, seksualūs žaidimai, pasakojimai ar piešiniai su seksualiniais motyvais, sužalojimai lytiniuose organuose, lytiškai plintančios ligos ar nėštumas.

Kaip vaikai atsiskleidžia? 

Vaikai ne visada drįsta aiškiai pasakyti, kas jiems nutiko. Kartais vaikas gali pasakyti atvirai: „jis/ji mane lietė“, „man skauda“, „bijau jo/jos“. 

Vis dėlto vaikai daug dažniau atsiskleidžia netiesiogiai: vaikas gali kalbėti tarsi apie kitą vaiką, rodyti tai žaidime, piešinyje, parašyti žinutę draugui, užsiminti fragmentiškai arba nesuprantamai. Tokie ženklai yra ne mažiau svarbūs – jie rodo, kad vaikas ieško saugaus, jam priimtino būdo perduoti svarbią žinią.

Kaip reaguoti?

Jei vaikas prabyla, svarbiausia suaugusiesiems išlikti ramiems ir rodyti besąlygišką palaikymą. Patikėkite tuo, ką vaikas sako, pasakykite, kad tai ne jo/jos kaltė ir kad jis/ji teisingai padarė papasakodamas/-a. Nesistenkite įsigilinti į detales – tai specialistų darbas. 

Užtenka vaikui pasakyti: „Ačiū, kad man pasakei. Aš pasirūpinsiu, kad tau būtų saugu“ ir nedelsdami aptarkite situaciją su psichologu, socialiniu darbuotoju, vaiko teisių specialistu, gydytoju ar policininku. 

Paramos vaikams centras įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kuriame teikia psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą. Susidūrę su smurto prieš vaikus atveju, galite kreiptis ir gauti patyrusių specialistų konsultacijas.