Senėjimo lūžio taškas: kas vyksta po 75 metų, kai organizmas praranda gebėjimą atsistatyti

Senėjimo lūžio taškas – kas vyksta po 75 metų

Mokslininkų komanda iš Dalhousie universiteto (Kanada) išsiaiškino, kad maždaug po 75 metų žmogaus organizmas praranda gebėjimą greitai ir visiškai atsigauti po ligų ar traumų. Tai tampa kritine fizinių išsekimo ir mirtingumo augimo riba.

Kaip aiškina tyrėjai, senėjimas – tai pusiausvyra tarp organizmo pažeidimų ir jo gebėjimo atsigauti. Šios pusiausvyros sutrikimas tampa negrįžtamu tašku.

„Mes nustatėme, kad natūralaus senėjimo dinamika apima lūžio tašką apie 75 metus, kai stiprumas ir atsparumas tampa nepakankami, po to žmogaus sveikatos būklė laikui bėgant blogėja, o tai žymi tvirto ir stabilaus jaunystės laikotarpio pabaigą“, – rašo komanda, vadovaujama Dalhauzy universiteto fiziko Gleno Pridhemo.

Senėjimas vyksta nevienodai: kokiais metais organizmas staigiai silpsta

Šiuolaikiniai moksliniai darbai jau ne kartą įrodė: senėjimas yra ne tolygus, o banguotas procesas. Organizmas patiria keletą staigių „šuolių į priekį“.

Ankstesni tyrimai parodė, kad tokie šuoliai įvyksta maždaug 44 ir 60 metų amžiaus. Taip pat yra duomenų, kad apie 50 metų organų senėjimas žymiai pagreitėja.

Tačiau naujasis Dalhauzy modelis pirmą kartą nustatė kritinį pažeidžiamumo momentą, po kurio atkūrimo mechanizmai nebegali pasivyti sveikatos blogėjimo tempo.

Kaip mokslininkai nustatė senėjimo tašką

Senėjimo modeliavimui komanda naudojo didelį duomenų masyvą – daugiau nei 65 tūkst. medicininių vizitų 12 920 žmonių, kurių amžius buvo nuo 67 metų. Sveikatos būklė buvo vertinama pagal „neįgalumo indeksą“, kuris apima daugiau nei 30 rodiklių.

Tyrėjai stebėjo:

ligų ir traumų dažnumą;

gydymui reikalingą laiką;

organų veiklos sutrikimų kaupimąsi.

Kai silpnumo indeksas didėjo, tai reiškė, kad organizmas nebespėja atsigauti.

Visi duomenys atvedė mokslininkus prie vieno amžiaus intervalo – 73–76 metai. Būtent čia fiksuojamas staigus lūžis.

„Po šio lūžio momento nuolatinis stiprumo ir atsparumo praradimas lemia staigų silpnumo indekso augimą ir atitinkamą mirtingumo rizikos padidėjimą. Darome išvadą, kad stiprumas ir atsparumas sušvelnina aplinkos streso veiksnius tik iki 75 metų, po to sveikatos deficitas vis labiau didės, o tai veda prie mirties“, – rašo tyrėjai.

Ar galima paveikti pagreitintą senėjimą

Nepaisant liūdnų išvadų, mokslininkai pažymi, kad supratimas apie šį momentą gali padėti žymiai sušvelninti senėjimo pasekmes.

„Peržengus lūžio tašką, smarkiai padidėja rizika ir sveikatos problemų kaupimasis, jei streso veiksniai nesumažėja“, – teigia tyrimo autoriai.

Tai reiškia, kad:

ankstyva intervencija (iki 70–75 metų) yra veiksmingiausia;

streso veiksnių sumažinimas gali uždelsti silpnumo pasireiškimą;

sveikatos palaikymo programos turėtų būti nukreiptos ne į skausmingo laikotarpio pratęsimą, o į organizmo stiprinimą PRIEŠ jam pasiekiant kritinę ribą.