Senjorai nori patys statytis senelių namus

„Kodėl nepabandžius?“ - klausia K. Buslajeva. Ji džiaugiasi, kad dabar senjorams transportas per metus kainuoja 10 eurų. Šį klausimą ji iškėlė prieš pusantrų metų, nors pati viešuoju transportu ir nesinaudoja, politikai jam pritarė ir jau yra rezultatas.

Senelių namų klausimas jau aptartas Senjorų taryboje - nuspręsta siūlymą teikti miesto Tarybai. „Viskas priklausys nuo to, ar atsiras koks nors žmogus ar kokia nors firma, ar kokie nors užsieniečiai, kurie imtųsi statyti tokius namus“, - mano K. Buslajeva.

Klaipėdos mieste yra ne vieni senelių namai. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, eilės juose gerokai sutrumpėjo dėl pandemijos. Nemažai senelių, laukusių eilėse, mirė, kiti šiuo laikotarpiu gyventi tokioje įstaigoje nebenorėjo.

A. Liesytė nesako, kad dar vieni, juo labiau pačių senjorų pasistatyti, senelių namai Klaipėdoje būtų pertekliniai, bet atkreipė dėmesį į kai kuriuos niuansus. „Jeigu keliamas investicijos klausimas, tai kuo čia dėtas orumas? Negi nuosavybė suteikia orumo? Manau, kad jį suteikia paslaugos kokybės turinys“, - tokia Socialinės paramos skyriaus vedėjos nuomonė.

„Nenoriu gyventi su svetimu žmogumi“

"Dešimt metų dirbu su senyvo amžiaus žmonėmis, bendrauju ir su gyvenančiais vidutiniškai, ir skurdžiai. Visi jie, ir mano draugai, ir pažįstami, kalba apie tai, kad gyvenimas su vaikais senatvėje būtų sudėtingas.Nesuprantu, kodėl visą gyvenimą dirbęs, gaudamas pensiją, negali sau leisti senatvėje šiek tiek geriau pagyventi, o ne taip, kaip senelių namuose, kuriuose trūksta jaukumo. Mano kambarys turėtų būti žmogiškai apstatytas, o ne fanera.

Nenoriu gyventi su svetimu žmogumi, man geriau būtų vienai savo kambaryje. O dabar, nori ar nenori, turi bendrauti su savo kambario kaimyne kokią dešimt metų. O žinote, kokie yra senų žmonių charakteriai...

Gal ir vaikams nebūtų taip skaudu, kad tėvelis ar mamytė sėdi tarp 100 kitų žmonių", - paklausta, kodėl senjorai nori statytis senelių namus, atsakė K. Buslajeva ir pridūrė, kad privačiuose senelių namuose Vėžaičiuose per mėnesį reikia mokėti 1 250 eurų ir ten kambariuose gyvena po du žmones.

Būtų pusiau valstybiniai

Pasak K. Buslajevos, seni žmonės turi pinigų, randama prislėptų po čiužiniais, todėl norėtų ir galėtų prisidėti dalinėmis investicijomis prie senelių namų statybos. Jos manymu, iš pradžių gal reikėtų pastatyti nedidelius namus kaip eksperimentinius ir pažiūrėti, kaip seksis.

„Noriu, kad padiskutuotume. Užsienyje juk yra tokių namų, pavyzdžiui, Izraelyje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ponia Kristina.

Jos įsivaizduojamas modelis būtų toks. Pavyzdžiui, ji susimoka už tas patalpas senelių namuose, tarkime, 30 tūkst. eurų, tam panaudodama savo santaupas. Tokia būtų jos investicija.

"Manau, kai numirsiu, man nebus gaila, jeigu ir neišgyvensiu tų dvejų ar trejų metų, nusipirkusi tą būstą, kuriame būsiu prižiūrima pagal visas taisykles, kaip ir senelių namuose. Po kurio laiko jame apsigyvens kitas žmogus, kuris taip pat įneš indėlį. Taip namai išsilaikytų.

Savo draugei aiškinau taip: parduodi Dragūnų rajone savo gražų butą, už jį gauni 200 tūkst. eurų. Kambarys senelių namuose kainuotų 30 tūkst. eurų, o 170 tūkst. atiduosi sūnui", - kalbėjo moteris.

K. Buslajevos manymu, senelių namai turi būti pusiau valstybiniai, gal pensionas, gal internatas. „Žinoma, kai bus statomas pastatas, jo kaina bus žvėriška, nes visada valdiški pastatai kitaip įkainojami negu butai. Būtų galima išsipirkti kokią nors laiptinę kokiame nors name, bet ji nebūtų pritaikyta - nebūtų bendrų patalpų, holų. O jų reikia, kad žmonės galėtų išeiti iš savo kambarių pabendrauti“, - pasakojo pokalbininkė.

Tos vieno kambario patalpos turėtų būti bent tokios kaip 3-4 žvaigždučių viešbutyje - su bendru holu ir maitinimo (80 proc. pensijos) patalpomis (kavine). Reikėtų ir poilsio erdvės 50 gyventojų.

Vieta neturėtų būti prasčiausia

Pasak K. Buslajevos, gal prie Melnragėje Savivaldybės žadamų statyti senelių namų būtų galima pristatyti kitą korpusą. Jos teigimu, neturėtų būti pasirinkta prasčiausia vieta. Pavyzdžiui, tokie senelių namai galėtų būti prie molo, Kiaulės Nugaros „vaiduoklio“ vietoje, netoli Kairių poligono, ten Kuršių marios matytųsi, prie Danės upės Bachmano žemės kvartalo erdvėje ir t. t.

Važiuojant buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos link yra nebaigtų statybų, gal būtų galima ten ant marių kranto pastatyti senelių namus. „Mes visi, kurie Klaipėdoje išgyvenome 50 ir daugiau metų, be vandens negalime, nors pro langą turime jį matyti. Dabar gyvenu 23 aukšte ir žiūriu į vandenį“, - sako ponia Kristina.

Nė vienas nedengia išlaikymo kaštų

"Galėtų būti toks niuansas, kad pavyzdžiui, miestas stato tokius namus, pradžia būtų. Planuojame tam tikslui sulaukti Europos Sąjungos (ES) pinigų, bet ar gausime 10, ar 100 proc., dar neaišku. Yra vienas toks senelių namų modelis ir Lietuvoje, kai pilietis ateidamas gyventi į globos namus išsiperka sau kambarį kaip nuosavybę.

Bet jis vis tiek turi mokėti 80 proc. savo einamųjų pajamų tam, kad būtų padengti einamieji kaštai. Turto investicijos ir einamieji kaštai - du skirtingi klausimai„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Liesytė.

Pasak jos, be visų kitų dalykų, senjorai, norintys statytis senelių namus, turėtų apsiskaičiuoti ir aptarnavimo paslaugas, nes 80 proc. seno žmogaus mokesčių skiriama paslaugai apmokėti. A. Liesytės teigimu, nė vienas senelis iki galo nepadengia visų paslaugos einamųjų kaštų. Dabar vieno mėnesio išlaikymo kaina senelių namuose yra 1 100-1 300 eurų.

Senelių namai - ne sanatorija

A. Liesytės teigimu, daugiau kaip 500 senelių klaipėdiečių yra išvežti ir gyvena ne Klaipėdoje, o įvairiose Lietuvos vietose esančiuose globos namuose. Taigi iš miesto išvežami gyventojai, nesukuriamos darbo vietos, o uostamiesčio Savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto jų išlaikymą kitų miestų senelių namuose.

Nepriklausomai nuo to, į kokius globos namus žmogus yra siunčiamas, ar į parapijos, ar į privačius, ar viešosios įstaigos, ar labdaros fondo įsteigtus, ar biudžetinius, ar ministerijos valstybinius globos namus, žmogus moka visą dėl sunkios negalios gaunamą išmoką ir 80 proc. „Sodros“ senatvės pensijos, 20 proc. lieka jam pačiam. O tą skirtumą iki visos paslaugos kainos padengia savivalda, išsiuntusi žmogų.

„Senelių namai nepriklauso sanatorijos kategorijai. Jie reikalingi tada, kai prasideda toks gyvenimo tarpsnis, kai žmogui reikia pagalbos ilgiau nei 8 val. per dieną. Senelių namuose visą parą atliekama priežiūra žmogaus, kuris nepajėgia gyventi savarankiškai dėl sveikatos būklės“, - aiškino Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Naujuose namuose kambariai vienviečiai

Klaipėdoje yra „Carito“ globos namai, globos namai Žalgirio g., privatūs globos namai „Pagalba senjorui“, organizacijos „Klaipėdos viltis“ globos namai. Visi jie yra išlaikomi Savivaldybės, plius dar 500 žmonių, kurie išvežti iš Klaipėdos.

A. Liesytės manymu, reikėtų apsilankyti visuose privačiuose senelių namuose ir išsiaiškinti, ko nori uostamiesčio senjorai, kokio išskirtinumo, kurio nėra tuose namuose.

"Jeigu netenkina tai, kas yra, Tauralaukyje yra nemažai privačių namų, senjorai gali juose įsirengti privačius senelių namus. Jeigu jie nori būti patys senelių namų savininkais ir samdyti savo darbuotojus, jie tai gali ir dabar daryti būdami savo namuose. Tikrai nėra jokios prievartos privalomai eiti į valdiškus namus.

Paprastai, kai žmonės sužino realias kainas, svajonės baigiasi. Jeigu kyla klausimas tik dėl vienviečių kambarių, tai naujo tipo Klaipėdos globos namuose jie bus vienviečiai. Nelabai suprantu, kuo čia dėtas miestas. Savivaldybė gali padėti tiek, kiek nurodo valstybė. Perteklinių dalykų, kurie viršytų standartą, savivalda negali daryti, nes tai būtų neekonomiška ir pinigų švaistymas", - kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

A. Liesytė patikino, kad naujuose senelių namuose, kurie bus statomi Melnragėje, Vaivos g. 23, kuriuose galės gyventi apie 80 senolių, visi kambariai bus vienviečiai. Socialinės paramos skyriaus vedėja prisipažino šitų namų laukianti jau 10 metų.

„Tiek jau laiko praėjo nuo tada, kai mes paprašėme miesto, kad reikia tokių namų Melnragėje. Kol buvo gautos tos patalpos, kol miesto Taryba pritarė, ilgai užtruko. Projektas jau yra parengtas. Bet dabar jį reikia pakoreguoti pagal detalųjį planą. Kadangi bus atnaujinta sąmata, neįsivaizduoju, kokio dydžio kaina bus dabar. Šiuo metu darome namų darbus, kad gautume ES finansavimą“, - pasakojo Savivaldybės atstovė.

Nesusitvarko dokumentų

Pernai buvusiame „Vėtros“ viešbutyje Darželio gatvėje buvo atidaryti privatūs senelių namai, kuriuos administruoja VšĮ „Pagalba senjorui“. Juose yra 44 vietos, dirba 26 darbuotojai. Prireikus gydytojai samdomi atskirai iš privačios poliklinikos. Sutartys būna arba trumpalaikės globos, t. y. gyvenama iki pusės metų, arba ilgalaikės - visam gyvenimui. Jauniausias gyventojas yra gimęs 1965 metais, o vyriausiam - 96 metai.

Įstaigos direktorius Tautvydas Keršulis sakė, kad laisvų vietų šiuo metu nėra, laukiančiųjų eilėje yra, bet nedaug. Dauguma jų turi ilgalaikes sutartis. Kaina vienam mėnesiui žmogui, kuriam skirta pirmo lygio priežiūra, paprasčiau pasakius, kuris dar pats save apsitarnauja, - 1 100 eurų ir 1 310 eurų tam, kuris guli ir kuriam reikalinga slauga.

„O pačiam žmogui tas pats, kiek reikia mokėti, ar daugiau, ar mažiau, nes jam atskaičiuoja 80 proc. nuo pensijos ir 100 proc. globos išmokos, o likusią dalį dengia valstybė arba savivaldybė“, - aiškino T. Keršulis.

Šitie senelių namai jau veikia metus. Pasak direktoriaus, čia reikia labai daug aptarnaujančiojo personalo, nes artimieji atveža tokius senelius, kurie nebegali vieni gyventi.

T. Keršulio manymu, Klaipėdos kraštas, skaičiuojant ir senelių namus Klaipėdos rajone, jais, galima sakyti, apsirūpinęs, bet dar vieni gal ir nepakenktų.

Jo teigimu, problema ta, kad žmonės dažniausiai būna nesusitvarkę dokumentų, nepasirūpina, kad jiems būtų nustatyti specialieji poreikiai. Susitvarkyti tuos dokumentus trunka 2-3 mėnesius. Tokiu atveju jiems tenka mokėti iš savo lėšų, nes jų neturint valstybė nefinansuoja.