Šerti šunį prieš pasivaikščiojimą ar po jo: kinologė paaiškino, kaip suformuoti mitybos režimą ir išvengti valgymo sutrikimų

Šunų valgymo sutrikimai gali sukelti virškinimo problemų, svorio augimą arba kritimą ir bendros sveikatos būklės pablogėjimą. Norint sumažinti tokių sutrikimų riziką, būtina laikytis kelių taisyklių. Apie tai socialiniame tinkle „TikTok“ papasakojo kinologė Marina Boiko.

Aprašydama pirmąjį profilaktinį žingsnį, kuris padės apsaugoti šunį nuo valgymo sutrikimų, kinologė pabrėžė maisto susiejimo su fiziniu aktyvumu svarbą.

Šėrimas po pasivaikščiojimo

„Pirmasis žingsnis. Mes visada šeriame šunį po pasivaikščiojimo. Vienintelė išimtis – maži šuniukai, kurių pasivaikščiojimai ir šėrimas ne visada yra susiję. Kodėl mes taip darome? Pirmiausia, tai yra fiziologiškai teisinga: kai šuo vaikšto tuščiu skrandžiu, nėra rizikos, kad skrandis apsivers. Antra, šuo turi išeikvoti energiją, kad išalktų“, – pažymėjo ji.

Teisingas šėrimo dažnumas

Pasak kinologės, antrasis etapas yra tiesiogiai susijęs su optimalaus gyvūno mitybos dažnumo nustatymu.

„Antrasis žingsnis. Mes šeriame šunį tiek kartų, kiek reikalauja jo amžius ir dydis. Vienintelė išimtis – šunys, turintys sveikatos problemų. Juos šeriame tiek kartų, kiek nurodo veterinarijos gydytojas. Jei turite suaugusį, sveiką šunį, neturintį fiziologinių problemų, normalus šėrimas yra 2 kartus per dieną. Nereikia tokio šuns mažomis porcijomis primaitinti 10 kartų per dieną“, – pasakojo ji.

Taip pat ekspertė atkreipė dėmesį į dažnas šeimininkų klaidas ir papasakojo apie natūralius sezoninius didelių šunų elgesio pokyčius. Pasak jos, prie šėrimo 2 kartus per dieną pereinama daug anksčiau, nei mano dauguma šeimininkų, todėl šį klausimą reikėtų pasitikslinti su veisėju arba veterinarijos gydytoju. Ji pažymėjo, kad didelių veislių šunys, ypač vasarą, kartais patys pereina prie vienkartinio šėrimo ir pilnavertiškai ėda tik vakare.

Skanėstų kaloringumo kontrolė

Atskirą dėmesį specialistė skyrė papildomų skanėstų kaloringumo kontrolei treniruočių ar auklėjimo metu – tai yra trečiasis svarbus žingsnis.

„Trečiasis žingsnis. Jei naudojate skanėstus, būtinai turite atsižvelgti į jų kaloringumą. Į mane kreipiasi labai daug žmonių dėl augintinių valgymo sutrikimų. Kai pradedame aiškintis, paaiškėja, kad iš esmės vien skanėstais šuo patenkina visą paros kalorijų poreikį. Todėl į tai būtina atsižvelgti“, – paaiškino kinologė.

Šėrimas pagal laiką

Ketvirtąjį žingsnį Marina Boiko pavadino pačiu svarbiausiu visoje profilaktikos sistemoje, nes jis susijęs su disciplinos ugdymu ir nuolatinės prieigos prie maisto ribojimu.

Pasak jos, šėrimo sistema numato aiškų laiko tarpą:

„Tai yra, jūs padedate dubenėlį šuniui, šunelis turi 10–20 minučių šiam ėdalui suėsti, o tada tas dubenėlis yra patraukiamas iki kito šėrimo.“

Specialistė įspėja, kad nuolatinė prieiga prie maisto trukdo formuotis normaliam valgymo elgesiui. Analizuodama gyvūnų elgseną, Marina Boiko atkreipė dėmesį į nuolatinio „užkandžiavimo“ pavojų, kuris apkrauna virškinamąjį traktą ir gali pabloginti šunų, turinčių valgymo sutrikimų, būklę. Pasak jos, tokie atvejai dabar pasitaiko labai dažnai, ypač tarp mažų veislių šunų.

Galiausiai kinologė pažymėjo, kad dažniausiai su panašiomis problemomis kreipiasi kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių ir pudelių šeimininkai, ir pabrėžė kompleksinio požiūrio svarbą: pirmiausia – veterinaro ir gastroenterologo konsultacija, tada – dietologo, ir tik po to – darbas su kinologu.

Kaip teisingai auklėti šunį – naudingi patarimai

Zoopsichologas ir elgsenos specialistas Vitalijus Novikas aiškino, kad net įprasti žaidimai su augintiniu gali suformuoti pavojingus elgesio įpročius, jei gyvūnui žaidžiant leidžiama kandžiotis, šokinėti, loti ar rėžti dantis.

Pasak jo, tokių veiksmų nereikėtų skatinti net „juokais“, nes šuo tai priima kaip normą ir vėliau gali taip elgtis su kitais žmonėmis – svečiais, vaikais ar praeiviais. Tai gali sukelti konfliktus ir elgesio problemų.

Specialistas pažymėjo, kad šeimininkai turėtų iš karto nustatyti aiškias ribas, kad šuo neprastų šokinėti ant žmonių, kandžiotis ar rodyti agresijos kaip žaidimo elemento.

Kodėl šuo puolą kitus gatvėje?

Agresijos priežastis – elgesys namuose: Zoopsichologas aiškina, kad problema dažnai formuojasi namuose: šuo demonstruoja įžūlumą bendraudamas su šeimininku, kurį vėliau perkelia ir į santykius su kitais gyvūnais gatvėje.

Žaislai gali provokuoti agresiją: Pasak specialisto, prie probleminio elgesio prisideda tempimo žaidimai ir gyvūnus primenantys žaislai. Jie sustiprina medžioklės instinktus ir susijaudinimą.

Kodėl komandos gatvėje neveikia: Zoopsichologas pažymi, kad kai šuo jau yra agresijos ar stipraus susijaudinimo būsenoje, standartinės komandos ir griežti metodai neduoda rezultatų – elgesio priežastis yra gilesnė.

Ką reikia pakeisti: Elgesio korekcija prasideda namuose: šeimininkas turi nutraukti įžūlų šuns elgesį ir pašalinti agresiją provokuojančius žaidimus bei žaislus. Tuomet, pasak eksperto, elgesys pasivaikščiojimų metu greitai normalizuojasi.

Anksčiau mes pasakojome, ką reiškia, kai šuo pasitinka šeimininką prie durų ne tik džiaugsmingai vizgindamas uodegą, bet ir nešinas žaislais, šlepetėmis ar kitais daiktais dantuse.

Šaltinis: tsn.ua