Šimtus milijonų kainuosiantis LRT pastatas nurungs net nacionalinį stadioną?

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Stasio Žumbio nuotr.

Vilniuje iškilsiančio nacionalinio stadiono su visais priedais (biblioteka, muziejumi ir t.t.) - statyba mokesčių mokėtojams atsieis apie 160 mln. eurų, bet LRT naujas pastatas gali perspjauti viską ir kaštuoti 179 mln. eurų.

O štai kitų metų valstybės biudžete - didesnė kaip 2 mlrd. eurų skylė.

Skelbiama, jog šis projektas labiausiai prie širdies ekspertams. Projekto „Juosta“ vizualizacija (arch. UAB „Aketuri architektai“)

Nepasotinamas apetitas

LRT jau kelerius metus savo metinėse ataskaitose bėdavoja, kad jai būtinas naujas pastatas, nes dabartinis esą atgyvenęs, gėda į jį priimti garsius užsienio politikus ir t.t. 2020 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad naujasis LRT pastatas būtų orientuotas į medijos pokyčius ateityje.

„Naujajame pastate planuojamos erdvės, tinkamos turiniui kurti, sutelkti administraciją, žurnalistus, turinio kūrėjus bei kitus su turinio gamyba susijusius specialistus bendram darbui, naujovių skatinimui ir skirtingų specialistų bendradarbiavimui, kuriant turinį visoms trims LRT žiniasklaidos platformoms. Darbuotojai išreiškė poreikį, kad turėtų būti atskira naujienų tarnybos erdvė, kuri apimtų visas tris medijas", - rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad būstinė turėtų užimti 27 642 kv.m bendrojo ploto.

Naujausioje 2020 m. ataskaitoje apie kainą nekalbama, tačiau 2019 m. ataskaitoje apie ją užsiminta, kad „reikalinga investicijų suma - 47,53 mln. eurų su PVM". Ir dar priduriama, kad „per pastaruosius dešimtmečius sumažėjus darbuotojų, LRT savo veiklai nebenaudoja apie 27 proc. patalpų". Tai kam tada toks milžiniškas naujas pastatas už kosminę sumą?

LRT apie sumas nekalba

Skelbiama, jog šis projektas labiausiai prie širdies ekspertams. Projekto „Juosta“ vizualizacija (arch. UAB „Aketuri architektai“)

Per 47 mln. eurų - didžiulė suma, turint mintyje ne tik tai, kad kitų metų valstybės biudžete suplanuota daugiau nei 2 mlrd. eurų skylė, bet ir tai, kad, pavyzdžiui, 2019 m. pabaigoje Santariškėse moderniausia Rytų Europoje infekcinių ligų klinika (įskaitant supirktą visą moderniausią įrangą), iškilo už 16,5 mln. eurų.

Tačiau net 47 mln. eurų gali būti toli gražu ne galutinė suma, nes, kaip skelbia portalas delfi.lt, daugiausiai konkurso komisijos dalyvių simpatijų sulaukė pasiūlymas už 148 mln. eurų be PVM (179 mln. eurų su PVM). Tiesa, dėl gautų neįvardijamų pretenzijų pirkimas buvo sustabdytas, tačiau ir jį atnaujinus favoritas pasirinktas tas pats, už tokią pat kainą.

„Vakaro žinios" kreipėsi į LRT atstovę ryšiams su visuomene Miglę Savickaitę, klausdamos konkrečiai: ar iš tikrųjų laimėjo dalyvis, pasiūlęs 179 mln. eurų vertės projektą? Ir iš kur planuojama projektą finansuoti - ar bus prašoma lėšų iš biudžeto, ar bus prašoma įtraukti projektą į Valstybės investicijų programą, o gal LRT susitaupė iš jau skirtų asignavimų? M.Savickaitė pareikalavo, kad klausimus atsiųstume raštu.

„Visą informaciją apie konkursą ir jo eigą galite rasti šioje nuorodoje", - po kelių valandų teatsakė ji ir „prisegė" dviejų savaičių senumo straipsnį, patalpintą portale lrt.lt.

Jame rašoma, kad naujo LRT pastato architektūrinės idėjos konkursas įsibėgėjo - žinoma preliminari komisijos geriausiai įvertintų idėjų eilė ir šių idėjų autoriai. Tačiau galutinis laimėtojas paaiškės tik patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir kitas būtinas procedūras.

Skelbiama, jog šis projektas labiausiai prie širdies ekspertams. Projekto „Juosta“ vizualizacija (arch. UAB „Aketuri architektai“)

„Preliminarios eilės pirmoje vietoje yra projekto pasiūlymas, kurio devizas - JUOSTA, devizo šifras - UAB „Aketuri architektai" (būtent jis, kaip skelbta žiniasklaidoje, kainuotų 179 mln. eurų, - aut. past.). Antroje vietoje - projekto pasiūlymas, kurio devizas - VIZIJA, devizo šifras - Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros Linija". Nė vieno siūlymo kaina LRT straipsnyje neįvardijama.

„Konkursas yra didelis ir sudėtingas. Komisija atsakingai vertino visus darbus, per ilgas diskusijas įsiklausyta į ekspertus. Šiuo metu ir toliau vyksta procedūros, po kurių paaiškės galutinis nugalėtojas", - cituojama LRT direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Jei taip nutiktų, kad pirmos vietos nugalėtojo kaina bus neadekvati ir neskelbiamose derybose nepavyks jos priartinti prie mums priimtinos, bus deramasi su antros vietos laimėtoju. Mūsų atspirties taškas yra suma, kurią apibrėžė ekspertai, atlikę LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją, kurioje nurodyta apie 50 mln. eurų suma.

Ši suma paskaičiuota 2019 m., todėl, atsižvelgiant į rinkos situaciją, ji gali kisti", - teigia LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.

Naujam LRT pastatui, pasak straipsnio, svarstomi įvairūs finansavimo scenarijai, kalbamasi su Kultūros ministerija. Vienas galimų variantų - ilgalaikė paskola su Valstybės garantija. Projektavimo darbai, numatyti 2022-2023 m., taip pat bus vykdomi iš LRT metinių biudžetų. Mat tiek Finansų ministerija, tiek Kultūros ministerija dievagojasi, kad iš valstybės biudžeto finansavimas statybai nenumatytas - jei LRT nori naujo pastato, turi būti suplanavusi kitus šaltinius.

Tiesa, LRT tarybos narė Renata Šerelytė-Mendeikienė „Vakaro žinias" tikino, kad 179 mln. eurų suma - nėra tiksli, nes konkursas dar nesibaigė.

„Žinoma, su taryba šis klausimas derinamas, tačiau dėl tikslesnių detalių teiraukitės LRT administracijos", - patarė LRT tarybos narė, tačiau, kaip minėta, administracija net į kelis konkrečius klausimus neatsako.

Taupyti - ne lygis

Kad ir kokia suma būtų - 179 mln. eurų ar „tik" 50 mln. eurų - tai vis tiek atrodo kaip puota maro metu. Juo labiau kad LRT turi įstatymais užtikrintą mokesčių mokėtojų pinigais pildomą savo biudžetą, siekiantį kiek mažiau nei po 50 mln. eurų kasmet. O tie pinigai, švelniai tariant, nėra taupomi.

2019 m. LRT finansinėje ataskaitoje skelbta, kokios algos mokamos šioje darbovietėje. Kaip „Vakaro žinios" jau rašė, generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gavo apie 5,9 tūkst. eurų mėnesio algą (neatskaičius mokesčių), Administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel - apie 8,3 tūkst. eurų, Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis - net per 10 tūkst. eurų, arba daugiau nei šalies prezidentas ir kone dvigubai nei premjeras.

LRT hierarchija: Ričardas Baltaduonis, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė(dešinėje) ir Tomas Rytel. Eltos nuotr.

Visuomenėje kilus pasipiktinimui, 2020 m. ataskaitoje skelbiami jau aptakesni duomenys: generalinio direktoriaus vidutinė alga 2020 m. - 5516 eurų, jo pavaduotojo - 4947 eurai, departamento/tarnybos vadovų (kurių buvo 6) - vidutiniškai 6425 eurai.

Negana to, neseniai paaiškėjo, kad LRT vadovės M.Garbačiauskaitės-Budrienės sprendimu Interneto departamento vadovui suteikta 15 tūkst. eurų avanso LRT debetinėje kortelėje suma, skirta atsiskaityti su kitais ūkio subjektais už LRT suteiktas paslaugas, Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovei - 20 tūkst. eurų suma.

Jaučiasi nekontroliuojami

Tiesa, buvęs LRT tarybos narys Artūras Račas sako, kad pastaroji naujiena - tik žiedeliai, nes, nors tai ir neprisideda prie LRT veiklos skaidrumo, tačiau ir kainuoja ne tiek daug, kiek kiti LRT sprendimai. Pavyzdžiui, kai kuriems darbuotojams mokėti algas, didesnes už šalies prezidento.

Tačiau vis dėlto jam labiausiai įstrigo LRT apetitas dėl naujojo pastato.

„LRT yra išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl išeina paradoksas: biudžetinė įstaiga, iš esmės neatskaitinga jos biudžetą formuojančiam Seimui (nes kai Seimas bandė kontroliuoti, sulaukė atsakymo, kad tai - ne jo reikalas), nori pastato, kuris kainuotų faktiškai tris jos metinius biudžetus.

Tas man, švelniai tariant, skamba keistai. Juolab kad LRT skundžiasi, jog jos finansavimas - vienas mažiausių visoje Europos transliuotojų sąjungoje. Nori ir taip mažą finansavimą sukišti į plytas bei mūrą.

Atlyginimų politika irgi skamba keistai, LRT taryba į visa tai žiūri pro pirštus, tačiau kai matome, kaip ji sudaroma, tai ir nebelieka stebėtis tuo", - konstatavo A.Račas.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius ĄŽUOLAS:

Seime priiminėjant kitų metų valstybės biudžetą buvo pateikta daug siūlymų skirti finansavimą įvairių renovacijos ar statybos darbų pabaigai, tačiau finansų ministrė apie visus siūlymus atsakė: Vyriausybė tam nepritarė.

Tačiau yra priimtas Valstybės investicijų programos įstatymas, kuriame nustatyta: visi smulkesni objektai, įtraukti į minėtą programą iki 2021 m. pradžios, turi būti baigti iki 2023 m., o stambesnieji - iki 2025 m.

Kol jie nebaigti, negali būti pradedami nauji objektai, nes metų metus tęsiant senų, jau pradėtų, statybą projektai brangsta. LRT pastato objektų, pradėtų iki 2021 m., nėra, todėl jis ir negali būti pradėtas, kol nebaigti seni projektai.

Bet nuspręsta įstatymą apeiti. Pavyzdžiui, neduota pinigų Naujosios Akmenės sporto rūmams iki galo atnaujinti, o LRT, pasirodo, yra, jau prasidėjo konkursai kalbant apie šimtamilijonines sumas.

Akivaizdžiai laužyti įstatymo nedrįstama, nes įsipareigota esamus objektus baigti iki galo.

Todėl valdantieji sugalvojo sukurti Nacionalinį pažangos planą, į jo fondą įnešti milijardą eurų ir duoti šį fondą kuruoti Finansų ministerijai.

Tą fondą ministerija, kaip norės, taip ir stumdys vien ministrės įsakymais.