Šis naujas mokestis planuojamas tūkstančiams žmonių: pasitikrinkite, ar jį mokėsite už savo butą, namą, sodo namelį

(7)

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT).

Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz., garažai, sodų nameliai ir t.t.). Vis dėlto gyventojams bene aktualiausias bus namų ir butų apmokestinimas.

Pasiūlytą minimalų 0,06 proc. dydžio metinį mokestį reikėtų mokėti už kiekvieną butą ar namą, kurio vertė viršija 1 NT vertės medianą toje savivaldybėje, kurioje jis ir yra.

Didesnis 0,1 proc. dydžio mokestis būtų taikomas objektams, kurių vertė viršija 2 turto medianas toje savivaldybėje.

Mediana yra vidurinis skaičių sekos skaičius. Pvz., skaičių 3, 5, 8, 11, 13 mediana yra 8.

Kiekvienas NT objektas turi unikalų savo numerį. Pagal šį numerį Registrų centre galima sužinoti dabartinę objekto vertę.

Registrų centro specialistai taip pat suskaičiavo, kokia yra gyvenamosios paskirties NT verčių mediana skirtingose savivaldybėse ir kiek jose yra NT objektų, kurių vertės viršija 1 ir 2 medianas.

Brangiausias turtas – ne Vilniuje

Didžiausios NT vertės medianos yra Neringos (145 tūkst. eurų), Vilniaus miesto (76,3 tūkst. eurų), Palangos miesto (55,5 tūkst. eurų), Klaipėdos miesto (52,4 tūkst. eurų) ir Klaipėdos rajono (48,8 tūkst. eurų) savivaldybėse.

Taigi, pvz., už 150 tūkst. eurų vertą namą Neringos savivaldybėje tektų mokėti 90 eurų (150 tūkst. x 0,06 proc. = 90) dydžio metinį NT mokestį, o už 80 tūkst. eurų vertės butą Vilniuje – 48 eurus (80 tūkst. x 0,06 proc. = 48).

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra 721 tūkst. gyvenamosios paskirties NT objektų. Už visus juos būtų skaičiuojamas minimalus mokestis.

Tačiau taip pat lietuviai turi per 222 tūkst. butų ir namų, kurių vertė yra dvigubai didesnė už savivaldybės, kurioje jie stovi, NT turto vertės medianą.

Jau minėtoje Neringos savivaldybėje tokių objektų yra 95, o Vilniaus miesto savivaldybėje – per 29 tūkst.

Taigi, už 300 tūkst. eurų vertės namą ar butą Neringos savivaldybėje tektų mokėti 300 eurų mokestį, o už 160 tūkst. vertės objektą Vilniuje – 160 eurų.

Jeigu Registrų centre nurodyta jūsų buto ar namo vertė yra mažesnė, nei nurodyta šioje lentelėje, tai jums mokesčio mokėti nereikės, o jeigu didesnė – reikės.

Įstatymo projekte numatoma, kad kitas gyventojų NT, kuriame jie negyvena, būtų apmokestintas nuo 0,1 iki 1 proc. mokesčio tarifu.

Mokesčiu būtų neapmokestinamas gyventojų NT, esantis kapinių teritorijoje, taip pat kaip kūrybinės dirbtuvės naudojamas NT.

Socialiai remtiniems gyventojams ir pensininkams savivaldybių tarybos galės atidėti NT mokėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo.

Be to, nuo mokesčio būtų atleidžiami gyventojai, kurių mokėtinas mokestis už visą NT neviršija 5 eurų.

Naujas mokestis sukurs getus?

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas.

„Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas“, – komentavo mokslininkas.

Jo teigimu, pristatytas naujas NT mokestis irgi turės poveikį gyventojų elgsenai, tačiau esą ne tokį, kokio tikimasi. Pasak A. Bartkaus, šis mokestis turi keletą esminių trūkumų.

„Pirmas mokesčio trūkumas yra jo netaiklumas. Itin svarbus nekilnojamojo turto rinkos ypatumas yra tas, kad didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikui, gal net visiems laikams, ir keisti jo neketina, tad šių asmenų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta NT rinka, yra klaidingas sprendimas“, – aiškino docentas.

Jo teigimu, antras projektuojamas poveikis rinkos dalyviams gali būti apčiuopiamas per vieną tikslinę grupę, kurią mokesčio kūrėjai norėtų juo paveikti.

„Tai nemažai NT objektų turintys asmenys, kurie gyvena iš jų nuomos. Mokesčio šalininkų manymu, jo įvedimas sumažins NT nuomai ar kokiais kitais tikslais ketinančių įsigyti asmenų skaičių.

Noras gal ir pagrįstas, tačiau jam nelemta išsipildyti. Kai paklausa yra didesnė už pasiūlą, NT savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių ir todėl nuomos tikslais keletą NT objektų valdantys asmenys šį mokestį nesunkiai perkels nuomininkams ant pečių“, – komentavo A. Bartkus.

Jo įsitikinimu, naujas NT mokestis sukurs tam tikrus getus.

„Tai, kad mokesčiai iš pradžių nebus dideli, anaiptol nereiškia, kad jie tokie liks ir ateityje. <...> Todėl, kad mokesčiai bus maži tik iš pat pradžių. Vėliau tos savivaldybės, kurios norės suaktyvinti NT plėtrą geriausiuose rajonuose, advokataus, kad mokestis būtų peržiūrėtas ir „tinkamai“ nustatytas.

Tada centro ir kitų gerųjų kvartalų NT mokestis bus keliamas iki tokio lygio, kad skurdžiau gyvenantiems asmenims jis bus nebepakeliamas. Taigi skurdžiau gyvenantys asmenys glausis tuose kvartaluose, kur mokestis bus mažas, o geresnius kvartalus galės sau leisti tik labiau pasiturintys asmenys. Tai neįvyks iš karto, tai neįvyks per metus, bet per dešimt metų šie pokyčiai pasidarys matomi ir tai nebus geri pokyčiai“, – prognozavo mokslininkas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder