Siūlymas leisti atsiimti pinigus iš pensijų fondų kai kuriuos pykdo: žmonės juos iššvaistytų?

Pensijų fondų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad pinigus pensijų fonduose ramybėje paliktų tik 26 proc. visų kaupiančiųjų – daugiau nei trečdalis milijono tautiečių.

Praeiviai atsakė, kur labiau norėtų laikyti pinigus: 

„Jeigu žmogui yra bėda, atsitiko nelaimė. Tai vis dėlto mano pinigai. O dabar žmonės sukaupia ir negali atsiimti.“

„Kokiom kelionėm išvažiuoti, paatostogauti.“ 

„Pasiimčiau, padėčiau vaikams, padėčiau anūkams.“ 

„O kam juos kažkur kitur laikyt, jei prie savęs gali laikyti? Padėti vaikams, padėti sau.“

Ketvirtadalis dabar kaupiančiųjų mėgintų investuoti savarankiškai, dar panašiai tiek žmonių atsiimtus pinigus išleistų kritinėms reikmėms. 

10 proc. apklaustųjų pirktų daiktus, dar dešimtadalis sukauptas lėšas atsiimtų be jokio plano. Tiesa, planas turi savybę greitai atsirasti. 

„Keista, bet tai ne senjorai, ne priešpensinio amžiaus žmonės, o jauni žmonės iki 35 metų amžiaus. Jie renkasi pasiimti tuos pinigus ir išleisti“, – tikino Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Seimas neseniai atmetė prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti vieną kartą iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimti iki ketvirtadalio sukauptos sumos. Tačiau uždegė žalią šviesą liberalų idėjai atsiimti beveik 11 tūkst. eurų. Asociacijos vadovas tokius siūlymus jau praminė „pensijomatais“. 

„Rinkimų kontekste matome populistinių siūlymų, matome, kad pensijų sistemą norima paversti į „pensijomatų“ sistemą, referuojame į bankus ir bankomatus, kai iš savo sąskaitos galima bet kada pasiimti savo turimas lėšas“, – teigė T. Gudaitis.

Daugiau nei pusė pinigų nusėdo parduotuvėse

Tadas Gudaitis aiškino, kad politikai rinkiminiu įrankiu paverčia 7 mlrd. eurų – būtent tiek dabar sukaupę pensijų fondai. Iš jų 1,5 mlrd. eurų – uždirbta grąža, kuri nuolat svyruoja.

„Tikrai norėtume, kad politikai suprastų ir atsakingai ruoštų savo politines programas, nedalytų populistinių pažadų rinkėjams. Nes mūsų antroji pensijų pakopa yra pensijų sistemos dalis“, – kalbėjo Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas.

„Jei žmonės turi savo pinigus, tai turi ir teisę tais pinigais disponuoti. Jokios galimybės laisvai disponuoti savo sukauptais pinigais nesudarymą ir teisės pasitraukti iš privačių pensijų fondų jokiomis aplinkybėmis nesuteikimą, mano galva, galima vadinti modernia finansine vergove“, – įsitikinęs socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Dabartiniams pensininkams, kurie dalyvavo kaupime, priedas prie pensijos siekia 70 eurų ir tai nėra suma, kuri ženkliai pagerina gyvenimo kokybę. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas svarsto, kad visiškai užverti durų galimybei atsiimti lėšas nederėtų.

„Nereikia užimti labai kraštutinės pozicijos, kad apskritai nėra sąlygų, kuriomis negalėtų būti anksčiau lėšos išmokamos. Klausimas, kokios tos sąlygos galėtų būti. Yra ir kritinės aplinkybės, kurioms susiklosčius, žmonės, kaupiantys senatvei, tos senatvės gali ir nesulaukti“, – tikino Gediminas Šimkus.

Tačiau sulaukusieji senatvės tokiu atveju liktų be papildomų pinigų. Išsiimti dalį kaupiamų pinigų leido Estija. Nors valdžia ten tikėjosi, kad žmonės lėšas investuos, daugiau nei pusė pinigų nusėdo parduotuvėse.

„Kiek man yra žinoma, diskutuojant su Estijos institucijų atstovais, didžioji dalis šių lėšų buvo suvartota“, – teigė G. Šimkus.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad patrauklia investicija pensijų fondus laiko vos 3 proc. tautiečių.

Daugiau detalių rasite vaizdo įraše: