Skurdo grimasos Klaipėdoje: paaukoto maisto ilgam neužteks

(1)

Nors nepasiturintiems žmonės maistą renkantis ir dalijantis „Maisto bankas“ per paskutinę akciją surinko daugiau paramos nei pernai, paaukotų produktų gali užtekti iki metų pabaigos ir neužtekti visiems prie skurdo slenksčio gyvenantiems klaipėdiečiams, kurių gali būti daugiau, nei rodo statistika.

Kaip „Vakarų ekspresui“ teigė „Maisto banko“ Klaipėdos padalinio vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė, praėjusį savaitgalį miesto parduotuvėse surinkta 22,1 tūkst. vienetų produktų.

KIEKIS. Praėjusį savaitgalį Klaipėdos parduotuvėse žmonės paaukojo daugiau maisto produktų nei per akciją prieš metus. Redakcijos archyvo nuotr.

„Palyginti su praėjusiais metais, gavome daugiau paramos. Mūsų akcija praėjo ganėtinai sklandžiai, galima pasidžiaugti, kad šiemet atvyko beveik visi užsiregistravę savanoriai“, - sakė A. Stravinskaitė-Baliūnienė.

Anot jos, daugiausiai produktų paaukota greta Žvejų kultūros rūmų esančioje „Lidl“, „Akropolio“ „Maximoje“ ir „Rimi arena“.

Surinktas maistas išdalijamas suskirsčius jį į 5 kilogramų krepšelius, organizacija taip pat kasdien labdaros valgykloje pamaitina 135 Klaipėdos gyventojus. „Maisto banko“ padalinio vadovė sako, kad akcijos metu žmonių paaukotų produktų užteks iki metų pabaigos.

„Vienetais atrodo daug, bet jis labai greitai išsidalins. Tikiuosi, kad iki Naujųjų metų užteks. Klaipėdoje mes remiame per 7 tūkstančius žmonių - jie gauna po vieną davinį per ketvirtį“, - sako A. Stravinskaitė-Baliūnienė.

Skursta daugiau, nei nustato įstatymai

Anot A. Stravinskaitės-Baliūnienės, maistu remiami tie žmonės, kurie į Savivaldybės sudaromą paramos gavėjų sąrašą patenka pagal gaunamas pajamas. „Maisto banko“ atstovė tikina, kad nustatyta riba turėtų būti keliama.

„Galima įsivaizduoti, kiek žmonių dar lieka užribyje, jeigu tą kartelę bent kiek pakeltume, manau, jog žmonių skaičius ženkliai padidėtų, kažin ar turėtume pajėgumų visus juos remti“, - teigė A. Stravinskaitė-Baliūnienė.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje už savo lėšas nepajėgiančiu prasimaitinti žmogumi laikomas ir į labdaros valgyklą gali ateiti tas, kuris per mėnesį gauna mažiau nei valstybės nustatytas remiamų pajamų dydis (nuo šių metų - 176 eurai).

Tuo metu nacionalinio skurdo mažinimo tinklo atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai paramos maistu prašo tie gyventojai, kurių mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų: šios sumos neužtenka pragyvenimui, dažniausiai tarp pagalbos prašančiųjų pasitaiko senjorai, vieniši tėvai, žmonės su negalia.

Dažniausiai paramos maistu prašo tie gyventojai, kurių mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų, nes šios sumos neužtenka pragyvenimui.

A. Stravinskaitė-Baliūnienė sako, kad paramos Klaipėdoje prašo ir šeimos, kurių maitintojai uždirba minimalias algas.

„Ateina normalios šeimos, du dirbantys tėvai, kurie turi du tris vaikus, bet uždirba minimalų atlyginimą - paskaičiuoji visų narių pajamas ir jie jau atsiduria už ribos. Vieniša močiutė, gaunanti mažiausią pensiją, labai daug vienišų mamų. 

Žinoma, yra žmonių su priklausomybėmis, benamių ir mes jų neskirstome, norime jiems padėti“, - kalbėjo „Maisto banko“ Klaipėdos padalinio vadovė.

Šeimos maisto neatsisako

Ne vienerius metus sunkiau besiverčiančioms uostamiesčio šeimoms iš „Maisto banko“ gautus produktus dalija Dvasinės pagalbos jaunimui centras. Jo atstovė teigia, kad tokią paramą įstaiga gauna dukart per mėnesį.

„Produktus, kuriuos gauname iš “Maisto banko„, mes išdalijame vaikų dienos centro vaikams ir jų šeimoms. Dabar sąraše turime 30 tokių klaipėdiečių šeimų, šis skaičius yra stabilus, anksčiau šiek tiek mažiau buvo“, - sakė „Maisto banko“ paramą centre koordinuojanti socialinė darbuotoja Elvyra Butkutė.

Anot jos, siūlomos paramos maistu šeimos neatsisako: „Tokios paramos šeimos neatsisako, labai retai būna, kad viena kita tokios pagalbos nepriima, tų produktų, o šiaip visos pageidauja.“

Centras taip pat dalyvauja maisto produktų rinkimo akcijose, kurias suorganizuoja „Maisto bankas“.

E. Butkutė sako, kad paramos klaipėdiečių šeimoms prireikia dėl įvairių priežasčių - ir dėl mažų pajamų, ir dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų.

„Įvairios problemos - ir vienišos mamos, ir gausios šeimos, ir alkoholis kartais šeimose vartojamas, ir maži atlyginimai, bedarbystė. Todėl parama maisto produktais yra gerai“, - kalbėjo E. Butkutė.

Pusei milijono neužtenka maisto

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius teigia, kad visoje Lietuvoje maisto trūksta iki 450 tūkst. žmonių.

„Maisto bankas“ padeda 232 tūkst. žmonių ir tai yra turbūt labiau skaičius tų žmonių, kuriems mes padėti galime„, - trečiadienį LRT radijui sakė “Maisto banko" vadovas.

„Žmonių, kuriems maisto reikia, Lietuvoje yra apie 400-450 tūkst., ir tai rodo apklausos“, - kalbėjo jis.

Pasak S. Gurevičiaus, žmonių, kuriems trūksta maisto, daugėja atėjus rudens sezonui ir išaugus šildymo sąskaitoms, kitoms išlaidoms.

Jis taip pat teigė, kad Lietuvoje yra iššvaistoma 400 tūkst. tonų maisto.

„Resursų iš kur padėti tikrai yra, kam padėti yra, tik reikia priimti atitinkamus sprendimus, kad maistas pasiektų stokojančius“, - sakė „Maisto banko“ vadovas.

Anksčiau organizacija skelbė, kad per tradicinę „Maisto banko“ akciją praėjusį savaitgalį paaukota daugiau kaip 274 tūkst. vienetų ilgo galiojimo maisto produktų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder