Namai tampa uždaru pasauliu, kuriame dirbama be poilsio, o apie galimą pagalbą – laikino atokvėpio paslaugą – slaugantieji dažnai nė nežino. Informacijos stygių pripažįsta ir Socialinės apsaugos ministerija (SAM). Savivaldybės atsako: viešinsime tik kitąmet.
Kasdienybės pragaras
„Gyvenau 24/7. Net į dušą negalėjau nueiti viena“, – sako Teresa, sutikusi papasakoti savo istoriją.
Prieš 23 metus ji pagimdė dukrą, kuriai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Vyras, neatlaikęs negalios realybės, šeimą paliko. Moteris liko viena – su kūdikiu ant rankų ir nežinia, kaip reikės judėti pirmyn.
„Grįžau gyventi pas mamą. O tada dukra susirgo meningitu. Po ligos jos raida sustojo. Dabar ji – 23 metų, bet jos mąstymas kaip penkiamečio vaiko.
Ji nevaikšto, sėdi vežimėlyje, jai visą gyvenimą reikia žmogaus šalia, – pasakoja vilnietė. – Visą gyvenimą keliu dukrą, ji jau sveria 83 kilogramus. Turiu 2 laipsnio neįgalumą.“
Daugelį metų atrama Teresai buvo jos mama, tačiau nuolatinis jos buvimas šalia lėmė, kad anūkė nebegali likti viena net penkioms minutėms. Jai reikia nuolatinio kalbėjimo, buvimo šalia, fono, dėmesio.
Prieš dvejus metus, močiutei staiga mirus, viskas sugriuvo. „Po mamos mirties gyvenimas tapo pragaru. Anksčiau bent darbe pailsėdavau – dirbau buhaltere.
Bet turėjau mesti darbą. Namie dirbti neįmanoma. Dukra negali būti tyliai, televizorius rėkia visą dieną. Aš net į dušą negalėjau nueiti. Maniau, kad išprotėsiu. Pradėjau vartoti antidepresantus“, – prisimena pašnekovė.
Vilties akimirka
Teresa pasakoja, kad viltis įsižiebė visiškai netikėtai. „Kaimynės mamą slaugė hospiso slaugytoja. Paklausiau, ar galėtų padėti ir mano dukrai.
Ji atsakė, kad tokių pacientų neprižiūri, bet užsiminė apie tai, kas pakeitė mano gyvenimą: yra atokvėpio paslauga. Keista, kad niekas apie tai nekalba. Tai gali išgelbėti sveikatą. Net gyvybę.“
Kitą dieną moteris nuvyko į savivaldybę ir sužinojo: taip, tokia pagalba egzistuoja. Bet kodėl apie ją niekada negirdėjo?
„Atvyko pagalbininkė. Po kelių dienų bendravimo su dukra aš pirmą kartą per tiek metų galėjau išeiti viena. Nuėjau į parką. Sėdėjau ant suoliuko dvi valandas ir verkiau. Supratau, kad aš vis dar žmogus“, – pasakoja vilnietė.
Dabar pagalbininkė reguliariai atvyksta kelioms valandoms per savaitę. „Nedaug, bet man tai kaip oras. Kaip gurkšnis vandens skęstančiajam“, – tikina pašnekovė.
Socialinės spragos
„Lietuvos sveikata“ kreipėsi į SAM su klausimu: kodėl šeimos, kurių gyvenimas – ties išsekimo riba, apie pagalbą išgirsta atsitiktinai?
Ministerija pripažįsta – problema reali. Atokvėpio paslauga yra numatyta, finansuojama, tačiau savivaldybės apie ją komunikuoja per mažai. Informacija neretai „užstringa“ kabinetuose – šeimos jos negauna nei iš gydytojų, nei iš socialinių darbuotojų.
Savivaldybės neretai teigia, kad gyventojai nesikreipia, vadinasi, paslauga nereikalinga. Tačiau realybė kitokia: žmonės tiesiog nežino, kad tokia pagalba jiems priklauso.
Dažnai visa informacija apsiriboja savivaldybių interneto svetainėmis, kuriomis ne visi naudojasi. Proaktyvus šeimų pasiekimas – minimalus. „Vien tik viešinimo interneto puslapiuose nepakanka“, – teigia ministerija.
Savivaldybės raginamos aktyviau naudoti įvairias informavimo priemones, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, o socialiniai darbuotojai – taikyti potencialių paslaugų gavėjų paiešką.
Savivaldybė: vyksta pasirengimas
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad aktyvesnis laikino atokvėpio paslaugos viešinimas visuomenei bus vykdomas tik nuo kitų metų vasario.
Tuomet gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir šeimas, prižiūrinčias artimuosius su negalia, vienijančioms asociacijoms bus teikiama daugiau informacijos.
Savivaldybė teigia, kad šiemet buvo vykdomi paruošiamieji darbai, siekiant, kad paslauga būtų prieinama sostinės gyventojams.
Buvo organizuoti susitikimai ir konsultacijos su potencialiais paslaugų teikėjais, kviečiant juos akredituotis, taip pat sudarytos sutartys su socialinių paslaugų įstaigomis, kurios jau gali teikti paslaugą.
Apie galimybę gauti atokvėpio paslaugą savivaldybė informuoja su tikslinėmis grupėmis dirbančius specialistus – Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro ir sveikatos priežiūros įstaigų socialinius darbuotojus. Jie, esant poreikiui, konsultuoja šeimas ir nukreipia jas paslaugai. Savivaldybės tinklalapyje skelbiamas įstaigų, teikiančių paslaugą, sąrašas.
Nuo vasario savivaldybė žada aktyviau informuoti gyventojus, kad paslauga pasiektų kuo daugiau šeimų, prižiūrinčių artimuosius su negalia.
Iš šių metų gautų 29 prašymų 14 paslaugų skirta dėl vaikų su negalia, 15 – dėl suaugusiųjų ir senjorų su negalia priežiūros. Šiuo metu eilės gauti paslaugą Vilniuje nėra.
Naudojasi ribotai
Pagal Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenis, 2025 m. gruodžio 12 d. atokvėpio paslauga teikta 52 savivaldybėse, ja pasinaudojo 827 asmenys. Tačiau 22 žmonės dar laukė eilėje – tikrojo poreikio tai neatspindi.
Ministerija pabrėžia: tai nėra privilegija ar išimtis. Tai – valstybės numatyta pagalba šeimoms, kurios kasdien rūpinasi artimaisiais su negalia.
Ji turi būti prieinama visiems. Kol savivaldybės apsiriboja informacija svetainėse, o socialiniai darbuotojai neieško šeimų, atokvėpis lieka tik popieriuje. Tuo metu šeimos, nešančios milžinišką emocinę ir fizinę naštą, lieka vienos.
Svarbu
Kam priklauso
Laikinu atokvėpiu gali pasinaudoti šeimos nariai ar artimieji, prižiūrintys žmogų su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Kreipiamasi į gyvenamosios vietos savivaldybę arba socialinių paslaugų įstaigą. Sprendimas paprastai priimamas kartą per dvejus metus. Toliau galioja savivaldybės nustatyta tvarka.
Paslauga neteikiama, jei prižiūrimas žmogus tuo metu gauna trumpalaikę ar ilgalaikę globą įstaigoje, po slaugos nepraėjo 20 darbo dienų arba atokvėpio laikas dubliuojasi su kitomis socialinėmis paslaugomis.
Teikimo sąlygos
Paslauga teikiama iki 720 valandų per metus vienam prižiūrimam asmeniui, iš karto arba dalimis – savaitei, savaitgaliui, kelioms dienoms ar valandoms.
Namuose – atliekamos visos kasdienės priežiūros funkcijos: maitinimas, higiena, buities darbai, sveikatos priežiūra, palydėjimas, laisvalaikis. Įstaigoje – globa, maitinimas, higiena, sveikatos priežiūra, užimtumas, vaikams iki 21 metų – ir ugdymas.
Paslaugas teikia individualios priežiūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai, psichologai, sveikatos priežiūros specialistai.
Kaina – iš dalies mokama, priklausomai nuo kompensacijos lygio (40–60 proc.). Savivaldybės gali sumažinti arba visiškai atleisti šeimą nuo mokėjimo.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą