Agronomas pataria, kaip naikinti samanas ir piktžoles vejoje: vieną klaidą daro daugelis

(1)

Samanos ir piktžolės yra vieni iš didžiausių žalios vejos iššūkių su kuriais kovoja jų šeimininkai. Profesionalus agronomas įsitikinęs, kad teisingai pasirūpinus veja, šios problemos nebesikartotų ir dalijasi svarbiausiais patarimais, ką reikėtų daryti jau dabar.

Svarbiausia – išsiaiškinti priežastį

Samanos gražu miške, bet ne namų kieme. Agronomas Valdemaras Madiekša ramina, kad susitvarkyti su samanomis labai paprasta – tereikia trys dienos prieš vejos aeracija ir skarifikaciją išpurškite geležies sulfato tirpalu: 100 gramų medžiagos ištirpikite 10 litrų vandenyje. Samanos pajuoduos ir lengvai bus iškeliamos su skarifikatoriaus peiliais. Jei samanų daug, tai rodo, kad vejos likę mažai ir verta vėl pabarstyti sėklomis bei trąšomis.

„Sprendimas lengvas, bet ne ilgalaikis, nes tvarkome pasekmę, o ne priežastį”, – sako „Sprendimai vejai“ įkūrėjas agronomas V. Mediekša.

Kaip ir gydytojai, kurie gydo ligą, o ne malšina skausmą, vejų savininkai turėtų išsiaiškinti, kodėl ta samana vis susidaro jų vejoje.

„Žinoma, kartais būname bejėgiai ir nieko negalime pakeisti, jei veja yra šiaurinėje pusėje, ją visada užstoja šešėlis ar užsilaiko drėgmė. Jei samanos atsiranda saulėtoje vietoje, reiškia kažką praleidome su namų darbais prižiūrėdami veją. Jei užtikrinsime geras augimo sąlygas vejai, samanos nebus”, – įsitikinęs vejų ekspertas Valdemaras.

Kasdien konsultuodamas privačių namų gyventojus, kurie rūpinasi savo vejomis, agronomas pastebi, kad dažniausios samanų atsiradimo priežastys yra praleisti tręšimai, neįrengtas drenažas ten, kur reikėtų ir galima tai padaryti, suslėgtas dirvožemis arba didelis jo rūgštingumas.

„Tiesiog išsiaiškinkime priežastis, pasirūpinkite savo veją ir daugiau nebereikės kasmet naikinti samanų”, – pažada V. Madiekša.

Klaida – darbų eiliškumas

Dar vienas vejų savininkų iššūkis – vejose išdygstančios piktžolės, kurias naikinant sustoja vejos augimas.

„Pasakoja, kaip nupurškė nuo piktžolių, paskui patręšė, bet veja vis tiek pusantro mėnesio nebeaugo. Taip atsitinka dėl neteisingo darbų planavimo. Piktžoles naikinantys herbicidai yra selektyvūs ir naikina tik piktžoles, nuo jų veja neruduoja, bet ją ištinka vadinamas herbicinis stresas, nes prieš tai nepakankamai pamaitinta ji yra „išgąsdinama”, – vaizdžiai pasakoja „Sprendimai vejai“ ekspertas.

Valdemaras pataria pakeisti darbų eiliškumą. Pirmiausia, reikėtų veją pamaitinti, pagirdyti, o tik tada purkšti herbicidu. Jį naudoti irgi galima tada, kai vejai nėra streso – naktimis nėra šalčiau nei 6-8 laipsniai šilumos, o dienos įšyla iki 25 laipsnių šilumos arba tai atlikti vakare, kai vėsiau ir nėra tiesioginės saulės kaitros.

„Jei veja bus prižiūrėta – nesuksite galvos nei dėl samanų, nei dėl piktžolių”, – šypsosi agronomas drąsindamas rūpintis ne tik vejos pjovimu, jos maitinimu bet ir dirvožemio gerinimu.  

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder