Bijūnai žydės ne vieną savaitę: metodas, kurį naudoja geriausi sodininkai

1 paslaptis: veislių „kopetėlės“ pagal žydėjimo laiką

Dekoratyvinės sodininkystės specialiostas aiškina, kad ilgos „bijūnų šventės“ pagrindas – veislių su skirtingu žydėjimo laiku parinkimas. Yra ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų bijūnų, o teisingai juos parinkus, jie perima estafetę vieni iš kitų.

Jei sklype vienu metu auga bent 2–3 ankstyvosios, 3–4 vidutinio ankstyvumo ir 2 vėlyvosios veislės, bendra žydėjimo banga išsitempia praktiškai iki mėnesio. Tuo pat metu kiekvienas atskiras krūmas žydi jam įprastą laiką, tačiau sodas apskritai neištuštėja po savaitės. Toks požiūris naudojamas kolekciniuose soduose ir profesionalių kraštovaizdžio dizainerių darbe, kad bijūnų gėlynas išliktų efektingas kuo ilgiau.

2 paslaptis: teisingas skynimas ir priežiūra žydėjimo įkarštyje

Sodininkė praktikė ir daugiamečių augalų konsultantė pabrėžia, kad žydėjimo trukmei įtakos turi ne tik veislė, bet ir tai, kaip su krūmais elgiamasi pumpurų susidarymo metu. Pagrindinis principas – neišeikvoti augalo jėgų.

Ant vieno suaugusio krūmo nereikėtų palikti absoliučiai visų pumpurų, ypač jei planuojama skinti gėles puokštėms. Dalį šoninių pumpurų geriau pašalinti „žirnio“ stadijoje – tuomet likę žiedai bus stambesni ir laikysis ilgiau, o krūmas visiškai neišseks per vieną sezoną.

Skinti gėles puokštėms reikia ne prie pat šaknų, o paliekant ant stiebo bent 2–3 pilnaverčius lapų mazgus. Būtent lapai maitina šaknis ir krauna pumpurus kitiems metams. Jei kiekvienais metais nupjaunama per žemai, krūmai greitai nusilpsta, žydėjimas sutrumpėja ir pasislenka laiko atžvilgiu.

Žydėjimo metu bijūnams reikalinga stabili drėgmė ir kad neperkaistų šaknų zona. Aplink krūmą esantis pūvančių pjuvenų, žievės ar komposto mulčias padeda šaknims neišdžiūti ir prailgina bendrą dekoratyvumo laikotarpį.

3 paslaptis: kaip išsaugoti pumpurus ir prailginti skintų gėlių gyvenimą

Specialistas pažymi, kad geriausi sodininkai naudoja „skynimo taurės fazėje“ metodą. Bijūnas skinamas ne visiškai išsiskleidęs, o tankaus, nusidažiusio pumpuro stadijoje, kai žiedlapiai jau įgavę spalvą, bet žiedas dar „nesprogo“. Tokios fazės jis išsiskleidžia jau vazoje ir laikosi keliomis dienomis ilgiau nei visiškai pražydęs žiedas.

Taip pat patartina iškart nuskynus bijūnus sudėti į vėsų vandenį ir kelioms valandoms išnešti į šešėlį arba vėsią patalpą. Šiuolaikiniuose privačiuose soduose neretai praktikuojamas ir „šaltasis saugojimas“: dalis pumpuro fazėje nuskintų gėlių laikoma vėsiame rūsyje arba šaldymo patalpoje, išimant jas pagal poreikį. Būtent taip profesionalūs floristai ir privačių kolekcijų savininkai pratęsia „bijūnų šventę“ dar vienai ar dviem savaitėms.

Galų gale, metodas, kuriuo naudojasi geriausi sodininkai, susideda iš trijų dalykų derinio: apgalvoto veislių parinkimo pagal žydėjimo laiką, kompetentingo pumpurų skaičiaus reguliavimo ir tvarkingo skynimo tinkamoje fazėje. Taikant tokį požiūrį, bijūnai nustoja būti „vienos savaitės gėle“ ir virsta pilnaverčiu, ilgu sodo akcentu pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje.