Brangi kiekviena sekundė: kaip laiku pastebėti augalų patiriamą stresą?

„Stresą patiriančius augalus atpažinti nesunku: jie neturi sveikiems augalams būdingų požymių. Sveiki pasėliai pasižymi konkrečiai rūšiai būdinga žalia spalva, neturi susiraitymų, pabalimų, įplėšimų, nuvytimų, pageltimų, rudų dėmių ir pan. Jei pasėliai turi bent vieną iš šių požymių, galima įtarti, kad jie patyrė vienokį ar kitokį stresą“, – sako Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

G. Pšibišauskienės teigimu, augalams išvengti streso – sunku, nes jie negali savarankiškai pakeisti savo augimvietės. Anot jos, augalams belieka tik prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir jos veiksnių.

„Nėra tokios aplinkos, kuri būtų absoliučiai palanki pasėlių augimui. Tačiau gebėjimus prisitaikyti prie nepalankių sąlygų sustiprina augalų selekcija ir fiziologijos formavimas, atsižvelgiant į žinomus biotinius (ligos, piktžolės, kenkėjai ir kt.) ir abiotinius (sausra, temperatūrų svyravimai ir kt.) veiksnius. Nors ne visada pavyksta visiškai apsaugoti augalus nuo streso, jų augintojai maksimaliai gerina augimo sąlygas“, – sako žemės ūkio ekspertė.

Vienu metu – bent kelių veiksnių poveikis

Nenuspėjamos oro sąlygos, kenkėjai, ligos, piktžolės – augalus nuolat veikia įvairiausių rūšių stresiniai veiksniai. Kaip paaiškina agrotechnologijų žinovė, streso veikiami augalai yra sukūrę sudėtingą fermentų, metabolitų ir indikatorių sistemą, kuri padeda jiems išgyventi nuolatinio streso aplinkoje.

„Gana dažnai augalus vienu metu veikia bent keli skirtingi streso veiksniai, tačiau jie geba atpažinti ir išskirti konkrečią streso rūšį bei gintis nuo jų sąsajos. Deja, bet tokie sudėtingi procesai alina augalus, pareikalauja iš jų daugiau energijos. Siekiant palengvinti pastaruosius procesus, pasitelkiami specialūs produktai – antistresantai, sukurti aminorūgščių, jūros dumblių ir mikroelementų pagrindu“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Nors augalus veikia įvairios streso rūšys, ekspertė išskiria fototoksiškumą, kuris augalams – vienas pavojingiausių. Ji patikslina, kad fototoksiškumas – tai cheminių, biologinių ar fizinių veiksnių sukeliamas žalingas poveikis augalams. Dėl jo augalai auga lėčiau ir netgi gali žūti.

„Lapų geltimas arba balimas, deformacijos, nudegimai, dėmės, augimo sulėtėjimas, šaknų ar žiedų pažeidimai – ryškiausi fototoksiškumo požymiai. Tačiau šie požymiai suteikia daug naudingos informacijos, kada ir kokia priemonė reikalinga augalų pažeidimams sumažinti. 

Be to, prasidėjus ūkininkavimo sezonui, darbas darbą veja, orų sąlygos keičiasi itin dažnai, tad kiekviena sekundė – brangi. Todėl labai svarbu tiek žinoti, kokias apsaugos priemones naudoti, tiek ir laikytis tikslių naudojimo rekomendacijų“, – sako G. Pšibišauskienė.

Pavasarį – pelėsio ir šalčio rizika

Paklaustas, su kokiomis didžiausiomis rizikomis šį pavasarį galbūt susidurs Lietuvos ūkininkai, Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius įvardija pavasarinį pelėsį, šalčius ir jau kasmet pasikartojančias sausras. Anot jo, viską lems realios oro sąlygos.

„Pavyzdžiui, žieminiai kviečiai šį pavasarį vegetaciją gali pradėti susidurdami su pavasarinio pelėsio rizika ir menka antžemine augaline dalimi. Jei pelėsis pažeis augalus, pasėliai išretės. Nors dalis augalų gali regeneruotis, tačiau jiems vis tiek bus reikalinga pagalba – su greitai ir lengvai įsisavinamomis maistinėmis medžiagomis. 

Vėlgi šalti orai ankstyvą pavasarį gali būti dideliu kliuviniu įsavinant maisto medžiagas  iš dirvos, kurios gyvybiškai svarbios formuojant stiprią šaknų sistemą bei atnaujinant augalų vegetaciją. Todėl teks pasitelkti ir tręšimus per lapus su amino rūgštimis, taip pat huminėmis ar fulvinėmis rūgštimis, jūros dumbliais ir siera. Jei augalų šaknys – silpnai išsivysčiusios, prireiks ir fosforo produktų“, – teigia A. Lukoševičius.

Jis papildo, kad šį pavasarį žieminiams kviečiams galima pasitelkti specialius produktus, kuriuos sudaro nitratinis azotas (amonio salietra) ir organinės trąšos, tarp kurių – siera, organinis azotas ir huminės rūgštys. 

„Tokių produktų sudėtyje esantis tikslinis azoto ir sieros santykis padidins visų mineralinių trąšų efektyvumą. Čia esančios organinės trąšos sustiprins pasėlių kokybę, užtikrins palankesnes augimo sąlygas, pagerins dirvos kokybę ir drėgmės išlaikymą, padės suformuoti produktyvesnius žieminių kviečių pasėlius.“

Komentuodamas žieminių rapsų situaciją, ekspertas pabrėžia kasmet pasikartojančią situaciją: rapsų augalai ima sparčiai auginti antžeminę dalį, tačiau dirva dar šalta ir maisto įsavinti negali. Todėl, anot jo, rapsų augaluose išryškėja visas skirtingų elementų trūkumo sąrašas.

„Vos sušilus rapsų pasėlius patartina tręšti per lapus boro, fosforo, sieros ir biostimuliatorių mišiniais. Tuo metu kokybiškam rapsų pasėlių augimo startui pravers manganas, boras, molibdenas ir jūros dumbliai. Galiausiai, rapsų šoninių šakų pumpurų skaičių ankstyvais augimo tarpsniais ženkliai padidinsime juos nupurškę polisacharidų turinčiais produktais“, – teigia specialistas.

Paklaustas, kas šį pavasarį gali laukti žieminių miežių, A. Lukoševičius išskiria kiek didesnį jų jautrumą šalčiui ir pavasariniam pelėsiui, nes jie dažnai turi daugiau žalios masės nei kiti augalai. 

„Žieminiai miežiai ypač anksti atnaujina augalų vegetacijos procesus ir labai sparčiai vystosi. Todėl būtinas ankstyvas jų tręšimas nitratiniu azotu ant dirvos – vos tik galima įvažiuoti į laukus. Tuo pat metu būtina skatinti šaknyno vystymąsi, kad visos vegetacijos metu turėtume stiprius augalus. 

Todėl kai miežiai atsiaugins lapus, rekomenduojama šiuos pasėlius maitinti per lapus azoto, fosforo, kalio, jūros dumblių, mangano, magnio produktais. Taip pat galima pakartotinai tręšti per lapus ir amino rūgštimis“, – teigia Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.

Jis papildo, kad žiemkenčiams peržiemojus, arba jie pasėti vėlai, ar stipriai pažeisti pavasarinio pelėsio, apšalę ar nušalusi jų antžeminė dalis, krūmijimuisi skatinti po pirmojo tręšimo nitratiniu azotu, huminėmis, fulvinėmis rūgštimis, fosforu, rekomenduojama įtraukti produktus, kurie teigiamai veikia augalo fiziologiją. 

„Šių produktų augalų auginimo technologijoje nerekomenduojama purkšti mišiniuose su azotu ar amino rūgštimis. Juos panaudoti verta tikslingai skatinant augalų augimą, krūmijimąsi, didinant vitaminų ir cukraus kiekį juose, taip pat skatinant šaknų formavimąsi.“