Česnakai geltonuoja po šalnų: sodininko patarimai, kaip išgelbėti būsimą derlių

Pagrindinės reiškinio priežastys

Ekspertų teigimu, pagrindinė šio reiškinio priežastis – fiziologinis augalo stresas, kylantis dėl didelių temperatūros svyravimų tarp nakties šalčio ir dienos šilumos.

Vandens balanso sutrikimas: Kai naktį temperatūra nukrenta žemiau nulio, dirva atvėsta greičiau nei oras, o tai praktiškai užblokuoja šaknų sistemos darbą. Šiuo laikotarpiu drėgmės transportavimas į antžeminę augalo dalį beveik sustoja.

Dienos temperatūros šuoliai: Dieną, kai temperatūra pakyla iki 15°C ar daugiau, lapai pradeda aktyviai garinti drėgmę, tačiau šaknų sistema dar nespėja atkurti normalaus funkcionavimo. Rezultatas – augalas praranda turgorą, o lapai suglemba.

Ilgalaikis temperatūros stresas taip pat veikia fotosintezės procesus. Suirus chlorofilui, pradeda vystytis chlorozė, kuri pasireiškia laipsnišku lapų galiukų ir visos lapo plokštelės geltonavimu. Net stabilizavusis orams, augalams be papildomos pagalbos atsigauti gali būti sunku.

Kaip padėti augalams?

Siekdamas sumažinti streso pasekmes, specialistas pataria naudoti antistresinius preparatus, pagamintus laisvųjų augalinės kilmės aminorūgščių pagrindu. Tokios priemonės padeda greičiau atkurti ląstelių procesus, stimuliuoja baltymų sintezę ir padeda augalui prisitaikyti prie nepalankių sąlygų.

Ypatingas dėmesys skiriamas tręšimui per lapus. Darbinis tirpalas ruošiamas proporcija: 2 ml antistresinio preparato 1 litrui vandens. Kad apdorojimas būtų efektyvesnis, rekomenduojama pridėti paviršiaus aktyviosios medžiagos (įsigeriamumą gerinančio priedo), nes vaškinė česnakų ir svogūnų lapų danga apsunkina drėgmės bei maistinių medžiagų pasisavinimą.