Vilkdalgiai

Vilkdalgiai atsilygins vešliu žydėjimu: ką su krūmais reikia padaryti rugsėjį

Vilkdalgiai (lot. Iris) vienoje vietoje gali augti daugelį metų, tačiau ilgainiui jų šakniastiebiai pernelyg išsikeroja. Kerai tampa tankūs, augalams ima trūkti vietos, o žydėjimas pamažu silpnėja. Todėl rudens pradžioje verta vilkdalgius padalyti – tai padės kitą sezoną sulaukti gausesnio žydėjimo. Apie tai rašo Southern Living.

Kada geriausia dalyti vilkdalgius?

Geriausia vilkdalgius persodinti praėjus 6–8 savaitėms po žydėjimo. Daugelyje regionų tai būna rugpjūtį–rugsėjį. Svarbu darbus baigti iki prasidedant nuolatiniams šalčiams, kad šakniastiebiai spėtų įsišaknyti prieš žiemą.

Nereikėtų vilkdalgių dalyti žydėjimo metu ar per ilgai trunkančius lietingus orus, nes dėl perteklinės drėgmės šakniastiebiai gali pradėti pūti.

Paprastai vilkdalgius rekomenduojama dalyti kas 4–5 metus, tačiau jei kerai pernelyg išsikerojo arba augalas pradėjo silpnai žydėti, tai galima padaryti ir anksčiau.

Vietos paruošimas sodinimui

Vilkdalgiai mėgsta saulėtas vietas ir lengvą, gerai drenuojamą dirvožemį. Vandens sąstingis šakniastiebiams pavojingas, todėl sunkesnėje dirvoje verta įterpti komposto ar kitų medžiagų, kurios pagerina dirvožemio pralaidumą vandeniui.

Naują sodinimo vietą pageidautina paruošti iš anksto, kad persodinti augalai iškart gautų tinkamas augimo sąlygas.

Kaip tinkamai iškasti ir padalyti kerą?

Prieš pradedant darbus žemę geriausia šiek tiek sudrėkinti. Kerą apkasame iš visų pusių ir atsargiai iškeliame iš dirvožemio.

Šakniastiebius nuvalome nuo žemių ir atidžiai apžiūrime. Senos, gyvybingumą praradusios centrinės šakniastiebio dalies sodinti nereikia.

Sveikus šakniastiebius galima padalyti aštriu, švariu peiliu arba rankomis. Kiekvienoje dalyje turėtų likti šakniastiebis su augimo pumpuru arba lapų vėduokle.

Lapai patrumpinami maždaug per pusę, o pjūvius kelias valandas rekomenduojama palaikyti pavėsyje, kad jie apdžiūtų.

Kaip sodinti padalytus vilkdalgius?

Sodinimui iškasama negili duobutė, kurios centre suformuojamas nedidelis kauburėlis. Ant jo išskleidžiamos šaknys ir užpilamos žemėmis.

Viršutinė šakniastiebio dalis turi likti virš dirvos paviršiaus arba būti tik labai plonai užberta žemėmis. Per giliai pasodinus vilkdalgius, šakniastiebiai gali pradėti pūti.

Tarp augalų reikėtų palikti maždaug 30–45 cm tarpus. Pasodinus žemę lengvai palaistykite.

Vilkdalgių priežiūra iki žiemos

Kad jauni augalai geriau prigytų, dirvą galima mulčiuoti plonu organinės medžiagos sluoksniu, tačiau pačių šakniastiebių mulčiuoti nereikėtų.

Jei ruduo sausas, pasodintus vilkdalgius galima periodiškai palaistyti, tačiau atvėsus orams laistymą reikėtų mažinti.

Svarbiausia – neleisti dirvai pernelyg įmirkti, nes perteklinė drėgmė gali pakenkti šaknims ir paskatinti šakniastiebių puvimą.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder