Graži kaip pilnavidurė rožė, ištverminga kaip piktžolė, o nuo žiedynų neįmanoma atitraukti akių – jūsų svajonių gėlė

„Tai gaisrena, pas mus ją dar vadina „aušrele“, – nustebo močiutė dėl mano klausimo. – Ji pas mane auga taip seniai, kad aš apie ją net negalvoju, o ji vis žydi.“ Mes taip susižavėjome užsienietiškomis naujovėmis, kad visai pamiršome savo gimtąsias gėles. O jos nė kiek ne prastesnės, o kai kuo net geresnės.

Kas yra gaisrena ir kodėl verta ją prisiminti

Gaisrena (Lychnis) – gvazdikinių šeimos daugiametis augalas. Išvertus iš graikų kalbos, pavadinimas reiškia „lempa“ arba „šviestuvas“. Pavadinimas tikslus: ryškūs žiedynai gėlyne tikrai „dega“. 

Augalo aukštis siekia nuo 40 cm iki 1 metro, priklausomai nuo rūšies. Žydi paprastai birželio–liepos mėnesiais apie mėnesį. Jei laiku pašalinsite nuvytusius žiedynus, žydėjimą galima pratęsti dar porą savaičių. O kai kurios veislės, pavyzdžiui, vainikinė gaisrena, džiugina spalvomis nuo gegužės iki liepos pabaigos – daugiau nei du mėnesius.

Populiarios rūšys

Goštautinė gaisrena – būtent ta iš močiutės darželio. Aukštis iki 1 metro, su ryškiai raudonomis žiedynų kepurėmis.

Vainikinė gaisrena – iki 90 cm aukščio, sidabriškais stiebais ir lapais. Žiedai rožiniai, balti arba purpuriniai, dekoratyvi net be žiedų.

Alpinė gaisrena – miniatiūrinė, iki 20 cm, skirta alpinariumams.

Hageno gaisrena – sodo hibridas su bronzine lapija ir stambiais oranžiškai raudonais žiedais.

Penkios priežastys pasisodinti gaisreną

Auga pati savaime. Gaisrena nepretenzinga, auga bet kokioje dirvoje, svarbu, kad nebūtų stovinčio vandens. Laistyti reikia tik per didelę sausrą. Vienoje vietoje auga iki 5–6 metų, vėliau ją galima padalyti ir persodinti.

Žiemoja be priedangos. Dauguma rūšių yra atsparios šalčiui. Rudenį stiebai nupjaunami iki šaknų – ir viskas. Pilnavidures veisles dėl saugumo geriau pridengti eglišakėmis arba durpėmis.

Dauginasi pati. Jei nenupjausite nuvytusių žiedynų, gaisrena gausiai pasisės pati. Kitais metais atsiras ištisa salelė naujų augalų.

Neserga ir nepritraukia kenkėjų. Kol jūs kovojate su amarais ant rožių, gaisrena ramiai žydi ir nekelia rūpesčių.

Graži net po žydėjimo. Pavyzdžiui, vainikinės gaisrenos sidabriniai lapai ir stiebai išlieka dekoratyvūs ir žiedams nuvytus.

Kaip sodinti ir prižiūrėti

Sėklos į atvirą gruntą sėjamos prieš žiemą (spalį–lapkritį) arba pavasarį balandžio–gegužės mėnesiais. Daigams – kovo mėnesį, prieš tai sėklas mėnesį stratifikavus šaldytuve. Vietą rinkitės saulėtą arba su lengvu pusšešėliu. 

Dirva turi būti lengva, drenuota, neutrali arba silpnai šarminė. Laistymas – tik per sausrą. Tręšimas – 2–3 kartus per sezoną kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Nuvytusius žiedynus šalinkite, kad prailgintumėte žydėjimą ir išvengtumėte savisėjos. Rudenį nupjaukite stiebus iki pat žemės.

Ko nedaryti

Nesodinkite žemumose ir neperliekite – šaknys supus. Nesitikėkite žydėjimo pirmaisiais metais sėjant į gruntą – jis bus tik kitais metais. Nesodinkite į visišką šešėlį – žydėjimas bus skurdus. Nepamirškite praretinti daigų – sutankinti želdynai prasčiau žydi. Neišmeskite senų krūmų – juos galima padalyti ir atjauninti.

Išvada

Kiek daug puikių augalų nepelnytai pamiršome besivaikydami madingų naujovių. Gaisrena – ryškus pavyzdys. Ji dešimtmečius augo mūsų darželiuose nieko nereikalaudama, o mes ją iškeitėme į kaprizingas retenybes. O ji – kaip senas draugas nereikalauja nuolatinio dėmesio, bet visada šalia ir visada džiugina ugniniu žydėjimu. Pasisodinkite ją vieną kartą – ir daugeliui metų turėsite sodo kampelį, kuris nenuvils.