Ką daryti, jei svogūnai išleido žiedkočius: priežastys ir gelbėjimo būdai

Svogūno žiedkotis – tai žiedynas, kurio vietoje bėgant laikui subręsta sėklos.

Žiedkočius dažniausiai leidžia per dideli svogunėliai

Daugiausia klausimų kelia balandžio–gegužės mėnesiais pirktų sodinukų laikymo sąlygos. Galima tik nuspėti, kokiomis sąlygomis jie laukė savo valandos nuo pat rugsėjo. Jei svogūnėliai buvo laikomi šaltuose daržovių bazės sandėliuose, pavasarinis jų šildymas ant radiatoriaus (ant medinės lentos) arba saulėje situacijos visiškai neištaisys.

Kaip papildomą profilaktikos priemonę nuo galimų grybelinių svogūnėlių ligų naudokite dūmus: pakabinkite tinklelius su svogūnais šalia sklype uždegto nedidelio laužo, kad dūmai juos „rūkytų“.

Grūdinkite, ir svogūnėliai bus sveiki

Pirkti svogūnų sodinukus rudenį yra ekonomiškai naudingiau nei pavasarį, be to, taip patys kontroliuojate jų laikymo sąlygas. Apsaugokite būsimą svogūnų derlių nuo žiedkočių leidimo taikydami „šalčio ir šilumos“ metodą:

4 mėnesius pakabinkite svogūnėlius tinklelyje vėsioje vietoje (5-10°C);

dar 2 mėnesius palaikykite kambario temperatūroje;

likus 2 savaitėms iki sodinimo, padžiovinkite ant radiatoriaus arba krosnies.

Svarbu: Nelaikykite labai mažų svogūnėlių kambario temperatūroje. Maži svogūnų sodinukai (ypač patys smulkiausi) kambario temperatūroje labai stipriai išdžiūsta. Galite prarasti iki pusės įsigytos sodinamosios medžiagos. Iš pačių smulkiausių svogūnėlių gali likti tik lukštai, todėl juos apskritai rekomenduojama sodinti spalio mėnesį, jei tik leidžia jūsų regiono žiemos sąlygos.

Kada sodinti, kad neišaugtų žiedkočiai

Pagal liaudies papročius, svogūnų sodinukus reikėtų sodinti gegužės 5 dieną. Tai gana praktiška, nes žemė iki to laiko jau turėtų būti pakankamai įšilusi, o sodai – nužydėję. Pastarasis faktorius svarbus, nes tuo metu išnyksta svogūninė musė. Jei paskubėjote ir pasodinote svogūnėlius į nepakankamai įšilusią žemę, jie gali net nesudygti, nes naktinės šalnos gali lemti šaknų žūtį.

Svogūnai nemėgsta molingos dirvos. Jei jūsų sklype vyrauja toks dirvožemis, būtinai įterpkite smėlio ir durpių. O į padidinto rūgštingumo dirvą rudenį įberkite dolomitmilčių. Negalima tręšti šviežiu mėšlu.

Soda prieš svogūnų žiedkočius

Norint apsaugoti svogūnus nuo kenkėjų, sodinukai prieš sodinimą mirkomi druskos tirpale – 1 valgomasis šaukštas druskos 1 l šilto vandens. Dezinfekcijai naudojamas silpnas, rausvas kalio permanganato tirpalas. O štai sodos tirpalas padeda pasiekti, kad svogūnai neleistų žiedkočių.

Atrinkite sveiką sodinamąją medžiagą, nuvalykite viršutinius, lengvai atsiskiriančius lukštus. Jokiu būdu visiškai nenuogalinkite svogūnėlio. Panardinkite į tirpalą: 1 arbatinis šaukštelis su kaupu sodos 1 l šilto vandens. Tirpalo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 40-45°C, o dar geriau – 45-50°C. Sodos tirpale galima mirkyti tiek svogūnėlius, tiek sėklas.

Druska prieš svogūnų žiedkočius

Jei svogūnas jau išleido žiedkotį, jį išlaužkite, o lūžio vietą pabarstykite druska. Ji dezinfekuos ir padžiovins žiedkočio likutį, neleisdama jam toliau siurbti sulčių iš svogūno. Jei baiminatės, kad druska gali pažeisti visą svogūną, pirmiausia išbandykite šį metodą su vienu augalu.

Jei supratote priežastį, kodėl svogūnai išleido žiedkočius, ištaisyti savo klaidas galėsite tik kitą sezoną. Tuomet, kad apsidraustumėte, pasodinkite kelias svogūnų veisles – viena iš jų tikrai nudžiugins derliumi. Arba pasisodinkite šalotinių svogūnų (šalotų), kurie žiedkočių beveik niekada neleidžia.

O kol kas – neleiskite gėriui propulti! Jei svogūnų lysvė sužaliavo žiedkočiais, pasiruoškite iš jų skanėstų: jaunus, mėsingus ir sultingus suvalgykite kaip įprastus laiškus, o senesnius žiedkočius supjaustykite kaip šparagines pupeles ir užšaldykite žiemai. Pačius svogūnus, kurių augimą susilpnino žiedkočiai, sunaudokite maistui (kepimui ar sriuboms) iki antrojo žiemos mėnesio.