Jų genėti nereikia: kurių augalų rudenį jokiu būdu negalima liesti

Vasarinės avietės genimos tuomet, kai nuskynus uogas ant krūmo lieka seni ūgliai. Visos dvejų metų šakos, kurios jau nebedera, nukerpamos prie pat žemės – kelmukų palikti nereikėtų. Jauni žali ūgliai išsaugomi, nes būtent jie kitais metais subrandins uogas. Rugsėjį išretinus krūmą pagerėja oro cirkuliacija ir sumažėja grybelinių ligų rizika.

Vynuogėms pašalinami silpni, nesubrendę ūgliai ir perteklinė žalioji masė, kuri nedalyvauja derėjime. Taip augalas neeikvoja išteklių „tuštiems“ ūgliams ir gali daugiau jėgų skirti kekėms, be to, lengviau pasiruošia šalčiams. Galima pašalinti ir atžalas bei plonas, krūmą pernelyg tankinančias šakeles, tačiau pagrindinis formuojamasis genėjimas atliekamas tik nukritus lapams – rugsėjį kalbama tik apie sanitarinį genėjimą.

Visterijos genimos dėl kitos priežasties – siekiant paskatinti žydėjimą. Ilgi ūgliai trumpinami iki 5–6 pumpurų nuo pagrindinio stiebo. Po tokio genėjimo augalas aktyviau formuoja žiedinius pumpurus ir pavasarį bei vasarą gausiau žydi.

Serbentai ir agrastai: kodėl rugsėjis gali būti per ankstyvas

Įprotis rudenį genėti vaiskrūmius savaime nėra blogas, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Per ankstyvas genėjimas gali pakenkti krūmui: jis gali prasčiau pasiruošti žiemai arba apskritai jos neatlaikyti, o kitą sezoną derlius gali būti gerokai mažesnis.

Serebntus ir agrastus galima genėti tik nukritus lapams, tai yra rugsėjo pabaigoje arba spalį. Tuo metu pašalinamos senos, daugiau kaip 4–5 metų amžiaus šakos, kurios jau derėjo, taip pat pažeistos, ligotos ir pernelyg arti žemės augančios šakos. Jauni žali ūgliai paliekami.

Vaismedžių geriau neliesti

Obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, slyvų ir abrikosų rudenį genėti nereikėtų – šiuos darbus geriau perkelti į kovą–balandį, prieš prasidedant aktyviam sulčių judėjimui. Net visiškai nukritę lapai nėra ženklas, kad jau metas imtis sekatoriaus.

Išimtis – sanitarinis genėjimas. Sausas, ligotas ar nulūžusias šakas galima pašalinti ir rugsėjį. Tačiau didesnes pjūvio vietas, ypač suaugusiuose medžiuose, geriau palikti ankstyvam pavasariui.

Sodininkystės specialistai tai sieja su ramybės periodu, į kurį medžiai rudenį palaipsniui pereina. Augalas kaupia medžiagas, reikalingas žiemojimui, o didelė jų dalis per lapus patenka į augalo audinius dar vasarą.

Per ankstyvas genėjimas gali sutrikdyti šį procesą, o kartais net paskatinti naujų ūglių augimą. Žiemą šalčiai gali pažeisti jų pumpurus, o tai rimtai susilpnintų medį.

Šaltinis: glavred.info