Kiekvienais metais prieš šalnas būtina paruošti braškes: kaip padaryti „šarvą“ žiemai – lemiamas priežiūros etapas

1 žingsnis. Pašaliname seną mulčią

Sena mulčia (šiaudai, šienas, lapai), likusi po vasaros sezono, gali atrodyti saugu, tačiau būtent joje slepiasi grybai, sraigės ir kenkėjai. Pavasarį, po drėgno mulčio sluoksniu, braškių šaknys pradeda pūti.

Optimalus sprendimas būtų pakeisti seną mulčią eglės šakomis. Jos veiksmingai sulaiko sniegą, užtikrina papildomą šilumos izoliaciją, tuo pačiu gerai praleidžia orą, užkertant kelią krūmų supuvimui.

Jei lysvėms dengti naudojate agroplėvelę, būtinai pašalinkite seną mulčio sluoksnį. Jos buvimas gali sukelti kondensato susidarymą ir drėgmę po danga.

2 žingsnis. Atliekame drėgmės įkrovimo laistymą

Iki spalio vidurio dirvožemis dažnai būna per daug išdžiūvęs. Sausa žemė užšąla greičiau nei drėgna, todėl gausus drėgmės įkrovimo laistymas yra privalomas rudens braškių paruošimo etapas. 

Laistyti reikia tada, kai oro temperatūra nukrinta iki +2…+3 °C. Svarbu, kad dirvožemis būtų pakankamai giliai įmirkytas drėgmės, kad ji pasiektų šaknis, bet nesusidarytų pelkė.

Jei ruduo lietingas, laistymą galima pakeisti tarpueilių purenimu. Tai užtikrins reikiamą dirvožemio pralaidumą orui ir užkirs kelią ledo plutos susidarymui.

3 žingsnis. Mulčiuojame mėšlu

Mėšlas – tai puikus būdas apšiltinti lysvę ir tuo pačiu praturtinti dirvą maistinėmis medžiagomis. Jis apsaugo šaknis nuo žemų temperatūrų, o pavasarį tampa natūralaus trąšų šaltiniu. Rekomenduojama aplink braškių krūmus paskleisti 3–4 cm storio mėšlo sluoksnį, kai žemė jau atvės, bet sniegas dar neiškrito. Šis „kvėpuojantis“ sluoksnis gerai išlaiko šilumą ir užtikrina oro prieigą prie šaknų.

Tokią procedūrą pakanka atlikti kartą per 2–3 metus, kad išvengtumėte dirvožemio persisotinimo organinėmis medžiagomis. Priešingu atveju braškės gali pradėti aktyviai auginti žalią masę, o tai pakenks vaisių derliui.

Pagrindinės klaidos ruošiant braškes žiemai:

Seno mulčio pašalinimo ignoravimas –  tai tampa prieglobsčiu kenkėjams.

Pernelyg didelis lysvių laistymas – vandens perteklius gali virsti ledu ir pažeisti šaknis.

Azoto trąšų naudojimas – žalios masės augimo skatinimas prieš šalčius gali būti žalingas augalams.

Per ankstyvas uždengimas – krūmai gali pradėti pūti po uždengimu.

Braškės yra jautrios šalčiams, kai nėra sniego dangos. Kai viršutinis dirvožemio sluoksnis užšąla, rekomenduojama lysves uždengti eglės šakomis arba dviem sluoksniais agroplėvele.

Jei temperatūra nukrinta žemiau –20 °C, galima naudoti papildomą dangą – pastatyti lankus ir juos uždengti neaustine medžiaga. Toks „dvigubas apklotas“ užtikrins patikimą krūmų apsaugą net ir visiškai nesant sniego.

Šaltinis: usolie.info