Kodėl patyrę sodininkai laisto augalus ramunėlių arbata: atsakymas gali nustebinti

Ramunėles nesunku auginti namuose, rašo „Homes & Gardens“. Ramunėlių arbata gali būti naudinga ne tik kaip gėrimas, bet ir prižiūrint sodą. 

Ją galima naudoti kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo grybelinių ligų, galinčių pakenkti daigams ir kultūroms konteineriuose.

Ramunėlių sėklos kainuoja nedaug, o iš žiedų galima gaminti arbatinį gėrimą – tiek sau, tiek augalų priežiūrai. 

Ramunėse yra natūralių aktyvių junginių, pasižyminčių silpnomis priešgrybelinėmis savybėmis. Veiksmingiausiai tanino rūgštis ir kiti junginiai veikia būdami eterinių aliejų sudėtyje.

Žolelių arbatoje jų taip pat yra, nors ir mažesnė koncentracija. Tačiau to gali pakakti kovai su grybelinėmis ligomis, kurios pažeidžia augalus.

Kaip naudoti ramunėlių arbatą daigams

Geriausia ramunėlių arbatą naudoti „juodosios kojelės“ – paplitusios grybelinės ligos, pažeidžiančios daigus ir galinčios sukelti jų žūtį – profilaktikai. Dažniausiai ši problema kyla pavasarį, todėl galima greitai prarasti visą daigų indelį.

Kad apsaugotumėte daigus, rekomenduojama kartą per savaitę juos lengvai palaistyti silpna ramunėlių arbata. Tai padeda kovoti su grybeliu, kuris paprastai sukelia „juodąją kojelę“. 

Jei ant daigų jau pasirodė pirmieji pelėsio požymiai, galima paruošti šviežią arbatos porciją, kad sustabdytumėte problemos plitimą.

Kaip apsaugoti augalus konteineriuose

Ramunėlių arbatą galima naudoti kaip natūralią priešgrybelinę priemonę ir sode. Tai ypač aktualu augalams konteineriuose, kai po karštų orų prasidėję stiprūs lietūs.

Anot sodininko Marko Dwellio, po sausrų konteineriuose augančių augalų lapai ir šaknys, prasidėjus liūtims, tampa „ypatingai pažeidžiami grybelinių atakų“. 

Jis pataria prieš prognozuojamą liūtį kibire užplikyti stiprios ramunėlių arbatos, ją visiškai atvėsinti ir supilti aplink augalų šaknis vazonuose.

Sodininkas aiškina, kad ramunėlės yra natūralus, švelnus fungicidas, turintis daug tanino rūgšties. Ji padeda sumažinti šaknų sistemos stresą ir užkirsti kelią „juodajai kojelei“ bei šaknų puviniui, kai šaltas lietaus vanduo staiga užpildo konteinerį.

Šią procedūrą verta įtraukti į vasaros sodo darbų sąrašą, ypač po karštų laikotarpių, kad konteineriuose augančios kultūros būtų apsaugotos nuo staiga pasikeitusių sąlygų.

Ramunėlių auginimas

Dažniausiai sodininkai augina vaistines (vokiškąsias) ir kvapiąsias (romaniškąsias) ramunėles, kad jų žiedus naudotų žolelių arbatai gaminti.

Vokiškoji ramunėlė yra aukštesnė ir turi didesnius žiedus, o romaniškoji – žemaūgė ir formuoja smulkesnius žiedynus. Be to, romaniškoji ramunėlė yra daugiametis augalas, o vokiškoji – vienmetis.

Sėklas galima sėti pavasarį patalpoje, į vazonus su daiginimui skirta žeme. Praėjus šalnų grėsmei, daigai persodinami į saulėtą vietą.

Kad paruoštumėte ramunėlių arbatą augalams, vasaros eigoje skinami jauni žiedai. Nužydėjusių žiedynų šalinimas skatina naujų žiedų atsiradimą, todėl per sezoną galima gauti gausesnį derlių. Žiedai gali būti naudojami švieži arba išdžiovinti tolesniam arbatos ruošimui.