Kodėl prieš plaunant braškes nedera nuimti kotelio ?

Kodėl prieš plaunant braškes nedera pašalinti kotelio

Šviežios braškės, kaip ir visi vaisiai, daržovės bei kitos uogos, prieš vartojimą turi būti plaunamos tik geriamuoju tekančiu vandeniu. Plaunant po tekančiu geriamuoju vandeniu pašalinami nešvarumai, dalis mikroorganizmų bei kiti paviršiniai teršalai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai „Delfi“ tikina, kad, vertinant braškių paruošimo ypatumus, rekomenduojama jų kotelių nešalinti prieš plovimą:

„Pašalinus kotelį, atsiveria vaisiaus audiniai ir sudaromos sąlygos vandeniui kartu su galimais mikroorganizmais patekti į vidų, todėl galimas didesnis užterštumo pavojus. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama braškes pirmiausia nuplauti su koteliais ir tik po to juos pašalinti“, – pataria VMVT.

Kalbant apie parazitų riziką, anot specialistų, tinkamas plovimas geriamuoju vandeniu yra pakankamas daugeliu atvejų, nes mechaniškai sumažina galimą užteršimą. Viešoje erdvėje kartais vartotojų rekomenduojamas braškių mirkymas druskos tirpale gali turėti papildomą efektą pašalinant pavienius smulkius vabzdžius ar jų lervas bei sumažinant mikroorganizmų kiekį, tačiau toks metodas nėra privalomas, praktikoje užtenka kruopštaus braškių plovimo tekančiu geriamuoju vandeniu: 

„Jei uogos atrodo sveikos, nepažeistos ir šviežios, papildomo pavojaus dėl parazitų nėra. Norint apsisaugoti nuo žemėse esančių bakterijų ar kitų patogenų, svarbiausia yra kruopštus plovimas po tekančiu šaltu vandeniu, švelniai trinant uogas pirštais. 

Tekantis švarus vanduo mechaniškai nuplauna daugumą nešvarumų“.

 Pesticidų likučiai: ar į Lietuvą patenka jais užterštos uogos?

 Paklausta apie pesticidų likučius braškėse, VMVT tikina, kad Europos Sąjungoje jų kiekiai maisto produktuose yra griežtai reglamentuojami – pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 nustatomi didžiausi leidžiami likučių kiekiai, kurie laikomi saugiais vartotojų sveikatai. Nors tinkamas braškių plovimas tekančiu geriamuoju vandeniu gali papildomai sumažinti pesticidų likučius ant braškių paviršiaus, jų visiškai nepašalina, todėl plovimas laikomas rizikos mažinimo, bet ne visiško eliminavimo priemone. Papildomi metodai, tokie kaip trumpas mirkymas vandenyje ar acto ar sodos tirpale, gali dar labiau sumažinti likučius, tačiau jis jokiu būdu nepakeičia plovimo vandeniu rekomendacijos.

Ar gali būti, kad mus vis dėlto pasiekia braškės su didesniu pesticidų likučiu nei ES laikoma saugia norma?

 Anot VMVT, nors teoriškai pavienių neatitikimų galimybė egzistuoja ir braškėse galėtų viršyti pesticidų likučių kiekiai, praktikoje tai pasitaiko retai:

 „Taip yra todėl, kad visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, taikoma griežta maisto saugos ir kontrolės sistema, apimanti rizikos vertinimą, laboratorinius tyrimus ir nuolatinę rinkos priežiūrą. Į rinką gali būti tiekiami tik nustatytus saugos reikalavimus atitinkantys produktai, o nustačius pažeidimus jie operatyviai pašalinami iš rinkos, todėl vartotojus pasiekiančių nesaugių produktų tikimybė yra minimali. 

Per pastaruosius trejus metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama kasmetinę maisto kontrolę ir imdama braškių mėginius pesticidų likučių tyrimams, nenustatė atvejų, kai būtų viršyti taršos pesticidais rodikliai“, – tikina VMVT.