Kodėl vyšnia birželį numeta užuomazgas: 1 priežastis — pašalinau ją per 2 laistymus be chemijos – dalinuosi metodu

Kodėl vyšnia birželį numeta užuomazgas: 1 priežastis — pašalinau ją per 2 laistymus be chemijos – dalinuosi metodu

Kiekvieną pavasarį beveik visų sodininkų istorija kartojasi: vyšnia žydi taip, tarsi būtų pasiruošusi užversti derliumi – laja balta, tanki, bitės dirba, viskas atrodo idealiai. Tačiau po poros savaičių po medžiu jau guli ištisas žalių užuomazgų sluoksnis. 

Atrodo, ir priežiūra buvo, ir purškimai, ir laistymai, bet rezultatas tas pats. Kol man nepaaiškino, kad priežastis yra visai ne ten, kur jos paprastai ieškoma. Po to aš pradėjau atlikti vos du laistymus ir medis nustojo „mesti“ derlių.

Kodėl vyšnios iš tikrųjų praranda užuomazgas

Kaulavaisines kultūras (vyšnias, trešnes, slyvas) vaisiaus formavimosi metu ištinka svarbus etapas – jos aktyviai augina kauliuką uogos viduje. Šiam procesui joms kritiškai reikalingas kalcis.

Problema ta, kad daugelyje sklypų dirvožemis yra bent šiek tiek rūgštus. Tokioje aplinkoje kalcis tampa „užrakintas“: jo grunte yra, bet šaknys negali jo normaliai įsisavinti. Galiausiai medis susiduria su deficitu pačiu svarbiausiu vaisiaus vystymosi momentu. Tuomet įsijungia apsauginis mechanizmas – augalas numeta dalį užuomazgų, kad neeikvotų jėgų veltui. Būtent todėl gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje prasideda masinis bėrimas.

Ką darau, kad atstatyčiau balansą

Sprendimas pasirodė stebėtinai paprastas. 10 litrų vandens imu vieną stiklinę kreidos (arba dolomitmilčių, jei jos nėra) ir pridedu stiklinę medžio pelenų, būtinai persijotų.

Kreida suteikia greitai prieinamo kalcio ir kartu mažina dirvožemio rūgštingumą.

Pelenai papildo dirvą kaliu, kuris turi įtakos vaisių skoniui bei tankumui, ir taip pat švelniai šarmina gruntą.

Viskas išmaišoma iki vienalytės suspensijos ir naudojama iškart – laukti ir brandinti nereikia. Iš esmės medis gauna ir maitinimą, ir jau dirvoje esančių elementų atblokavimą.

Kaip teisingai laistyti

Dažniausia klaida – pilti ant sausos žemės arba tiesiai po kamienu. Taip efektas bus beveik nulinis.

Pirmiausia pomedžio ratą išlieju paprastu vandeniu, kad dirva taptų drėgna.

Tik tada pilu paruoštą mišinį.

Laistau ne prie kamieno pagrindo, o pagal lajos projekciją – būtent ten yra aktyvios siurbiamosios šaknys.

Suaugusiam medžiui sunaudojama maždaug 1–2 kibirai tirpalo.

Pirmą kartą laistau iškart po žydėjimo, kai žiedlapiai jau nukritę ir prasideda kauliuko formavimasis.

Antrą kartą – po 10–12 dienų. To pakanka, kad jautriausias periodas praeitų be užuomazgų praradimo.

Kas pasikeitė pritaikius šią schemą

Jau pirmąjį sezoną skirtumas buvo akivaizdus: užuomazgos laikėsi tvirčiau, šakos iki vasaros vidurio pastebimai pasunkėjo, o derlius išaugo kelis kartus.

Vaisiai tapo stambesni ir saldesni – tai pelenų nuopelnas. Anksčiau rūgštelę nurašydavau veislei, tačiau paaiškėjo, kad viskas priklausė nuo mitybos ir kalcio prieinamumo reikiamu momentu. Dabar šie du laistymai yra privalomas priežiūros etapas, be kurio sezono tiesiog nepradedi.

Autoriaus patarimas

Nemaišykite šio tirpalo su kitomis trąšomis. Šarminėje aplinkoje galimos nepageidaujamos reakcijos, dėl kurių prarandama dalis maistinių medžiagų. Atskirkite jas: azoto trąšos – iki žydėjimo, kalcis – griežtai po jo.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder