„Muilo betonas" — nauja tendencija: kaip pasidaryti tvirtą, madingą sodo takelį vos per 1 dieną

Lietinguoju sezonu ir žiemos atlydžio metu privačių namų bei sodybų savininkai vis dažniau susiduria su problema: takeliai virsta purvyni, o balos neišdžiūsta paromis. Nei tradicinis betonas, nei šaligatvio plytelės šios užduoties neįveikia. Tačiau statybų ekspertai siūlo nestandartinį, bet itin efektyvų sprendimą – takelį iš vadinamojo „muiluoto“ betono.

Kodėl tradiciniai takai „nedraugauja“ su vandeniu?

Statybų ekspertų nuomone, pagrindinė priežastis yra normalaus drenažo trūkumas. Klasikinis betonas ar tankiai paklotos plytelės sukuria praktiškai nepralaidų barjerą vandeniui. Jis nesigeria į žemę, o kaupiasi paviršiuje, žiemą virsdamas pavojingu plikledžiu, o rudenį – purvynu. Net nedidelis nuolydis ne visada padeda, jei tako pagrindas paruoštas netinkamai arba trūksta vandeniui pralaidaus sluoksnio.

Kaip veikia „kvėpuojantis“ takas: porėtos struktūros paslaptis

Šios technologijos pagrindas – drenuojančios dangos naudojimas. Vietoje įprasto betono naudojama palengvinta sudėtis iš cemento ir skaldos, kuri kartais vadinama „liesuoju betonu“. Esminis skirtumas – porėta struktūra, leidžianti vandeniui laisvai prasiskverbti pro dangą tarsi per kempinę.

O kam gi reikalingas skystas muilas? Pasirodo, jis pridedamas ne švarai palaikyti, o kaip plastifikatorius. Muilas pagerina mišinio takumą, leisdamas jam tolygiai apgaubti skaldos daleles ir užpildyti tuštumas, o tai padidina tako tvirtumą nepabloginant jo laidumo vandeniui. Taip sukuriamas monolitinis, bet laidus „kilimas“. Vanduo akimirksniu nueina į apatinius drenažo sluoksnius, o iš ten – į gruntą. Jūsų takelis išliks sausas net po stipraus lietaus!

„Muilo“ betono privalumai: kodėl tai apsimoka?

Puikus drenažas: efektyviai sprendžia vandens nuvedimo problemą.

Ekonomiškumas: medžiagų ir darbų kaina yra gerokai mažesnė nei klojant trinkeles (sutaupoma net 50-70 proc. lėšų).

Tvirtumas: tinkamai paklota danga išlaiko lengvojo automobilio svorį ir nebijo temperatūros svyravimų.

Minimali priežiūra: nereikia sandarinti siūlių, o dėl savo struktūros toks betonas netrūkinėja taip stipriai kaip įprastas.

Natūrali išvaizda: tekstūruotas paviršius dera prie kraštovaizdžio.

„Kvėpuojančio“ tako įrengimas savo rankomis

Paruošimas: Nuimkite 20-25 cm velėnos, išlyginkite ir sutrambuokite dugną. 

Drenažo sluoksniai:

Pirmas sluoksnis (apie 5-7 cm) – sutrambuotas smėlis.

Tada geotekstilė izoliacija. Naudokite geotekstilę, kad smėlis nesimaišytų su gruntu.

Pagrindinis drenažas – vidutinės frakcijos skalda (5-10 cm).

Betono liejimas: Sumaišykite cementą, smėlį ir skaldą santykiu 1:3:4. Vandenyje ištirpinkite skystą muilą (apie 100-150 ml kibirui vandens). Užpilkite 5-6 cm tirpalo sluoksnį ant skaldos ir išlyginkite.

Priežiūra: Pirmąsias 2-3 dienas drėkinkite paviršių. Vaikščioti taku galėsite po 7 dienų.

Jei jums atsibodo amžinos balos ir purvas prie namų, verta atkreipti dėmesį į „muiluoto“ betono technologiją. Tai ekonomiška, praktiška ir estetiška. O svarbiausia – ilgam pamiršite purvinus batus ir suirusius takelius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder