Mulčiavimas žiemai: nauda dirvožemiui ir paslėptos rizikos augalams

Tradicinė mulčios nauda sodininkystėje

Mulčios sluoksnis yra žinomas dėl savo gebėjimo sulaikyti drėgmę dirvožemyje, apsaugoti šaknų sistemą nuo staigių temperatūros svyravimų ir efektyviai slopinti piktžolių augimą.

Be to, organinė mulčia – įskaitant nukritusius lapus, nupjautą žolę, šiaudus, perpuvusį mėšlą, žievę ir pjuvenas – pamažu yrant, ženkliai padidina žemės derlingumą. Būtent organinės medžiagos dažniausiai naudojamos praktikoje, nes jos praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir skatina naudingos mikrofloros vystymąsi.

Jei vasarą mulčia neleidžia dirvožemiui perdžiūti ir perkaisti, tai rudenį ji padeda augalams pasiruošti šaltam periodui, išsaugodama šilumą šaknų zonoje. Neorganinė mulčia, tokia kaip plėvelė, žvyras ar smėlis, taip pat apsaugo augalus, tačiau neturi savybės praturtinti dirvožemį.

Paslėpti žiemos mulčiavimo pavojai

Tačiau būtent šaltuoju metų laiku organinė mulčia gali atlikti dvejopą vaidmenį. Ji sukuria patogią aplinką daugeliui gyvų organizmų, nes yrantys lapai išskiria šilumą, kurią papildomai sulaiko sniego danga. Dėl to po mulčios sluoksniu susidaro stabili mikroklima, kuri yra idealus prieglobstis žiemojantiems kenksmingiems vabzdžiams ir grybiniams patogenams. 

Jei rudenį mulčia naudojama neapgalvotai, pavasarį sodininkas gali susidurti su masiniu kenkėjų išėjimu ir ligų protrūkiais. Todėl saugiam mulčiavimui svarbu suprasti, kas gali žiemoti šiame sluoksnyje.

Kenkėjai ir grybinės grėsmės, žiemojančios mulčioje

Mulčios sluoksnis yra patikimas prieglobstis daugeliui ramybės būsenoje esančių vabzdžių. Tarp dažniausiai mulčioje žiemojančių kenkėjų reikia išskirti straubliukus, kurie pavasarį pažeidžia pumpurus, žiedpumpurius ir vaismedžių ūglius. Pjūkleliai taip pat dažnai naudoja mulčią žiemojimui, o jų lervos gali sunaikinti užuomazgas ir vaisių minkštimą, darydamos didelę žalą sodui.

Nukritusiuose lapuose ir grumstuose slepiasi voratinklinės erkutės, daugiausia patelės, kurios pavasarį aktyviai apgyvendina augalus ir siurbia iš jų sultis. 

Be vabzdžių, mulčiavimo medžiaga gali išsaugoti pavojingų grybinių patogenų sporas. Nukritusiuose lapuose ir žolėje sėkmingai žiemoja miltligės, fitoftorozės, dėmėtligių ir įvairių puvinių sukėlėjai. Pavasarį, kai padidėja temperatūra ir drėgmė, šie patogenai lengvai užkrečia jaunus augalus. Ypatingą pavojų kelia ligotų augalų lapų ar žolės naudojimas mulčiavimui, nes jie gali būti tiesioginis infekcijos šaltinis kitam sezonui.

Naudingi vabzdžiai mulčioje: esminis balansas

Svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad mulčia suteikia prieglobstį ne tik kenkėjams, bet ir naudingiems vabzdžiams, padedantiems palaikyti natūralų balansą.

Pavyzdžiui, joje žiemoja žygiai, aktyviai ėdantys kenkėjų lervas. Visiškas visų gyvių sunaikinimas mulčioje gali pažeisti sklypo ekosistemą. Todėl sodininko tikslas yra ne atsisakyti mulčiavimo, o padaryti šį metodą kuo saugesnį.

Saugūs mulčiavimo metodai

Kompetentingas požiūris į mulčios paruošimą leidžia išsaugoti visus privalumus ir žymiai sumažinti riziką. Yra keli paprasti ir ekologiški būdai pagerinti mulčiavimo sluoksnį.

Natūralių atbaidančių priedų naudojimas. Kvapnių augalinių medžiagų pridėjimas padeda atbaidyti kenkėjus. Pavyzdžiui, svogūnų ir česnakų lukštai gali būti maišomi su pagrindine mulčia, o po vaismedžiais efektyvu paskleisti mėtų, melisų, pelyno ar bitkrėslės stiebus.

Medžio pelenai. Ši medžiaga atlieka dvejopą funkciją: tarnauja kaip trąša ir veikia kaip natūralus fungicidas. Ją galima rudenį šiek tiek įterpti į dirvožemį arba plonu sluoksniu pabarstyti mulčią, išskyrus plotus, kur auga rūgščią dirvą mėgstančios kultūros.

Spyglių paklotė. Spyglių pridėjimas prie lapų mulčios sumažina grybinių ligų vystymosi riziką. Spyglių paklotė idealiai tinka augalams, mėgstantiems rūgščią dirvą, tačiau saikingai ją galima naudoti ir po kitomis vaismedžių kultūromis.

Jei mulčiavimui naudojama nupjauta žolė ir nukritę lapai, būtina stebėti augalų būklę visą sezoną. Reguliarūs profilaktiniai apdorojimai nuo ligų ir kenkėjų leidžia gauti saugesnę medžiagą mulčiavimui.

Pagrindinės rekomendacijos saugiam lysvių mulčiavimui žiemai

Norint pasiekti pusiausvyrą tarp naudos ir rizikos, reikia laikytis paprastų taisyklių:

Mulčiavimui naudoti tik sveikus augalų likučius.

Organines medžiagas sumaišyti su pelenais, spygliais ar aromatingais priedais.

Nekloti per storo sluoksnio, optimalus storis yra 5–7 centimetrai.

Svarbu atsižvelgti ir į konkrečių kultūrų poreikius bei dirvožemio tipą, o pavasarį laiku atnaujinti arba iš dalies pašalinti seną mulčią.

Mulčia išlieka naudinga, ypač uogakrūmiams, išsaugodama drėgmę ir slopindama piktžoles pavasarį, jei ją atnaujinsite 1–2 kartus per metus, atsižvelgiant į irimo laipsnį.

Šaltinis: tsn.ua