Rododendrų žydėjimo metas

Rododendrų rūšys

Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis. Jų priskaičiuojama 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis. Tikra tiesa – šalies aukštapelkėse augantis ir svaiginančio kvapo baltažiedis augalas priskiriamas rododendrų genčiai.

Mūsų klimato sąlygomis gali augti tik apie 80 rūšių rododendrų. Todėl norintiesiems šių augalų pasisodinti savo kieme reikia būti atidiems renkantis sodinukus. Internete pateiktuose rododendrų kataloguose galima pasitikrinti, koks tam tikros rūšies ištvermingumas žiemą.

Tiesa, kartais parduodama ir neaiškių rūšių, kurias įsigyjant daugiau rizikuojama. Kadangi Lietuvoje beveik nėra rododendrų augintojų, daugiausia jų atvežama iš užsienio. Mūsų sodininkai dažniausiai augina tokias patikrintas rūšis kaip japoninis, amerikinis, Smirnovo, Mollis.

Kaip auginti rododendrus

Nesodinkite rododendrų į paprastą sodo žemę. Jiems tinka tik itin puri ir rūgšti dirva, kurios rūgštingumas – nuo 3 iki 5 pH (įprastos sodo ir daržo žemės rūgštingumas – apie 7 pH). Perkant rododendrą patartina įsigyti ir specialiai šiems augalams skirtų durpių.

Duobė sodinukams sodinti turi būti 3–4 kartus didesnė jų šaknų gumulą. Į iškastą duobę įverskite tris kibirus rūgščių durpių, kibirą perpuvusio mėšlo ar komposto, pridėkite pušų spyglių, kurie suteiks dirvai purumo, gerai palaistykite.

Mulčiuokite, nes mulčias itin pagerina rododendrų augimo sąlygas – vasarą sulaiko drėgmę, o žiemą neleidžia šaknims apšalti. Mulčiui rinkitės pušų žievę arba tiesiog prisigrėbkite pušyno paklotės – spyglių, kankorėžių, žievės atplaišų.

Parinkite tinkamą vietą, jei reikia – žiemai uždenkite. Rododendrai būna visžaliai arba metantys lapus. Pastaruosius šnekamojoje kalboje vadiname azalijomis. Visžalius rododendrus patartina sodinti pusiau pavėsyje, kad žiemą jų neapdegintų saulė. Lapus metančius rododendrus galima auginti ir atviresnėje vietoje.

Šios gėlės nemėgsta stovinčio vandens, nes smulkios jų šaknys greitai gali „prigerti“. Rododendrus sodinant sunkioje dirvoje, reikalinga iškasti didesnę duobę ir padaryti apie 10 cm drenažą naudojant stambesnės frakcijos degto molio granules.

Patariama reguliariai laistyti, nes rododendrai mėgsta drėgmę. Taip pat negailėkite vandens, kuomet rudenį oras atvėsta ir būna sausa, nes rododendrus reikia bent kartą gausiai palaistyti.

Taip pat patariama mulčiuoti dirvą. Labiausiai tam tinka eglių arba pušų spygliai, nes tai natūralios trąšos, didinančios rūgštingumą.

Jei visžalį rododendrą norite žūtbūt sodinti vietoje, kur augalą gali pažeisti ankstyvo pavasario saulė, uždenkite jį eglišakėmis. Reikėtų dengti taip, kad jie nesiektų rododendro lapų – sukalti kuoliukus ir padaryti užuovėją.

Rododendrus geriausia tręšti specializuotomis trąšomis arba amonio sulfatu. Šiuos augalus gali pulti įvairios ligos, kurios gydomos pagal individualų atvejį įvairiais chemikalais. Rododendrų ligos pasireiškia ūglių, žiedinių pumpurų džiūvimu.

Nuo ligų, ypač grybinių, saugotis padeda paprasta procedūra – rudenį arba ankstyvą pavasarį prieš žydėjimą augalą patartina nupurkšti vario sulfatu.