Rugsėjį šių krūmų ir medžių daugiau negeniu – derlius būna dvigubai didesnis

Tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Kai kuriuos augalus rugsėjį genėti galima, o kitų tuo metu geriau visai neliesti.

Kokius augalus galima genėti rudenį

Rugsėjo pradžioje genėti verta tik tris augalus – vynuoges, avietes ir visterijas.

Vasarines avietes reikėtų genėti, jeigu po uogų derliaus dar nepašalinote senų ūglių. Visas dvimetes šakas, kurios daugiau nebeduos uogų, reikia iškirpti prie pat žemės, nepaliekant kelmelių. Tuo pačiu būtina išsaugoti jaunus žalius ūglius – būtent ant jų kitą sezoną subręs derlius. Rugsėjį išretinus avietyną, pagerėja oro cirkuliacija, todėl sumažėja grybelinių ligų rizika.

Vynuoges rugsėjį reikėtų išlaisvinti nuo silpnų, nespėjusių subręsti ūglių ir pašalinti nereikalingą žalumą, kuri nedalyvauja derėjime. Rudeninis genėjimas padeda augalui neeikvoti jėgų „tuštiems“ ūgliams ir daugiau energijos skirti kekėms. Be to, tinkamai apgenėtos vynuogės lengviau ištveria šalčius.

Rugsėjį galima pašalinti ir pažastinius ūglius bei plonus, krūmą pernelyg tankinančius ūglius. Tačiau pagrindinį formuojamąjį genėjimą reikėtų atlikti vėliau – lapkritį, o dabar apsiriboti sanitariniu genėjimu.

Visterija taip pat „padėkos“ už genėjimą ir kitą sezoną gali gausiau žydėti. Tam ilgus ūglius reikėtų patrumpinti iki 5–6 pumpurų nuo pagrindinio stiebo. Toks genėjimas skatina augalą formuoti daugiau žiedinių pumpurų, todėl pavasarį ir vasarą jis gali žydėti ypač gausiai.

Ar rugsėjį galima genėti serbentus ir agrastus?

Daugelis sodininkų įpratę rudenį genėti vaiskrūmius, tačiau čia svarbiausia – neskubėti.

Per ankstyvas genėjimas gali pakenkti krūmams. Augalas gali prasčiau pasiruošti žiemai, o kitais metais derlius gali būti gerokai mažesnis.

Todėl verta įsidėmėti: serbentus ir agrastus geriausia genėti tik po lapų kritimo, dažniausiai rugsėjo pabaigoje arba spalį.

Tuo metu galima pašalinti senas, maždaug 4–5 metų ir dar senesnes šakas, kurios jau derėjo ir nebeduos gausaus derliaus. Tačiau jaunus žalius ūglius reikėtų palikti.

Taip pat būtina iškirpti pažeistas ir ligotas šakas bei tas, kurios auga labai žemai, beveik liesdamos žemę.

Kokių augalų rudenį geriau negenėti?

Kalbant apie augalus, kurių rudenį geriau neliesti, pirmiausia reikėtų paminėti vaismedžius.

Obelis, kriaušes, vyšnias, trešnes, slyvas ir abrikosus geriau genėti ne rudenį, o ankstyvą pavasarį – kovą ar balandį, prieš prasidedant aktyviam sulčių tekėjimui.

Net jei medis jau visiškai numetė lapus, tai dar nereiškia, kad jį būtina genėti. Išimtis – sanitarinis genėjimas. Jei ant medžio yra sausų, ligotų ar nulūžusių šakų, jas rugsėjį galima pašalinti. Tačiau didesnes šakas, ypač suaugusių medžių, geriau pjauti ankstyvą pavasarį.

Sodininkystės specialistai tokį atsargumą aiškina tuo, kad rudenį medžiai pereina į ramybės būseną ir ruošiasi žiemai. Šiuo laikotarpiu jie kaupia žiemojimui reikalingas medžiagas, o pernelyg ankstyvas genėjimas gali sutrikdyti šį procesą.

Be to, genėjimas gali paskatinti medį išleisti naujus ūglius. Atėjus šalčiams, šie jauni ūgliai ir jų pumpurai gali būti pažeisti, o tai papildomai susilpnins augalą.

Todėl radikalaus vaismedžių genėjimo rudenį geriau atsisakyti ir pagrindinius darbus perkelti į ankstyvą pavasarį.

Šaltinis: unian.net