Slyvos byra dar žalios: ūkininkų klaidos, kurios gali visiškai sunaikinti šių metų derlių

Norint išsaugoti likusį derlių, labai svarbu kuo greičiau suprasti šio reiškinio priežastis, laiku pastebėti ligų ar kenkėjų pėdsakus bei žinoti, kokių veiksmų imtis dabar, o ką atidėti kitam sezonui.

Kodėl byra žalios slyvos: pagrindinės priežastys ir derliaus gelbėjimo būdai

Jei po slyva guli vos dvi ar trys žalios slyvutės, panikuoti tikrai nereikia – po žydėjimo vaismedis neretai pats atsikrato dalies užuomazgų. Tačiau jeigu neprinokę vaisiai masiškai krenta kelias dienas iš eilės, būtina ieškoti tikrosios priežasties.

Pirmiausia atidžiai apžiūrėkite medį ir atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

• ar krenta tik vieno, ar iškart kelių sodo medžių vaisiai;
• krenta visiškai mažos užuomazgos ar jau spėję padidėti vaisiai;
• ar ant nukritusių slyvų matyti dėmės, skylutės ar puvinio pėdsakai.

Būtent šie požymiai padeda suprasti, ar sodininkui reikia skubiai įsikišti.

Natūralus vaisių praretinimas

Pati dažniausia priežastis – natūralus užuomazgų praretinimas. Po gausaus žydėjimo medis suformuoja kur kas daugiau vaisių, nei yra pajėgus užauginti ir išmaitinti, todėl pats savarankiškai atsikrato pačių silpniausių. 

Toks kritimas paprastai prasideda praėjus kelioms savaitėms po žydėjimo, o kartais pasikartoja ir aktyvaus vaisių augimo metu. 

Šiuo atveju nukritusios slyvos būna nedidelės, neturi jokių išorinių dėmių ar pažeidimų.

Sausra ir vandens stygius

Užėjus karščiams, slyvoms gali pradėti trūkti drėgmės. Taupydamas savo gyvybines jėgas, medis pradeda atsikratyti dalies būsimo derliaus. 

Apie vandens trūkumą taip pat signalizuoja suglausti, vystantys lapai, silpnas jaunų ūglių augimas bei smulkūs vaisiai. 

Itin pavojingi ir staigūs drėgmės svyravimai po ilgos sausros – tai sukelia stiprų stresą šaknų sistemai ir gali dar labiau paskatinti vaisių byrėjimą.

Ligos ir sodo kenkėjai

Jei ant nukritusių žalių vaisių pastebėjote skylutes, sakų lašelius ar tamsias dėmes, tikėtina, kad vaismedį užpuolė kenkėjai. 

Perpjaukite kelias nukritusias slyvas: viduje esantys takai, lervos arba pajuodęs kauliukas yra tiesioginis užkrato įrodymas. 

Dažniausiai slyvas pažeidžia vaisėdžiai, juodieji slyviniai pjūkleliai (tolstonožkės) и straubliukai. 

Pažeistų vaisių išgelbėti jau neįmanoma, todėl visas krentančias slyvas būtina kasdien surinkti ir pašalinti iš sodo.

Moniliozė (vaismedžių puvinys)

Kita dažna kritimo priežastis – moniliozė, kuri yra itin pavojinga grybelinė liga. Ant vaisių paviršiaus iš pradžių pasirodo rudos dėmės, kurios vėliau pasidengia pilkomis sporų pagalvėlėmis. 

Dalis pažeistų slyvų nukrenta, o likusios išdžiūsta tiesiog ant šakų, virsdamos kietomis „mumijomis“, kurios tampa tolesnio užkrato šaltiniu sode. Visus pažeistus vaisius būtina skubiai nuskinti ir jokiu būdu nedėti į kompostą.

Mechaniniai pažeidimai

Kartais viskas paaiškinama kur kas paprasčiau – mechaniniais pažeidimais. Po stipraus vėjo, krušos arba paukščių, kurie aplinguoja ir lesa vaisius, nukentėjusias slyvas medis vėliau tiesiog atmeta pats.

Kuo tręšti slyvą, kad nustotų kristi vaisiai?

Skubiai tręšti medžio šiuo laikotarpiu tikrai nereikia. Vaisių augimo metu papildomas tręšimas už nesugeba sustabdyti prasidėjusio byrėjimo, o azoto perteklius situaciją gali tik dar labiau pabloginti – azotas privers slyvą eikvoti energiją naujų ūglių auginimui, o ne derliaus išsaugojimui.

Šiuo metu kur kas naudingiau užtikrinti vaismedžiui stabilų ir reguliarų laistymą, mulčiuoti pomedžio ratą, laiku surinkti bei sunaikinti pažeistus vaisius ir akylai stebėti, ar neatsiranda naujų kenkėjų. 

Pagrindinius tręšimus geriausia atlikti tik visiškai nuėmus šių metų derlių arba suplanuoti juos ateinančiam sezonui.

Šaltinis: UNIAN