Tarsi cukraus vata sode: krūmas, žydintis be pertraukos ir ilgiausiai iš visų

Žiemą ypač norisi įsivaizduoti sodą, pilną šviesos ir gėlių, kurios neišnyksta po poros savaičių. Tarp dešimčių daugiamečių augalų yra vienas, galintis žydėti beveik visą vasarą ir nereikalaujantis nuolatinio dėmesio. Jis atrodo kaip lengvas debesis ir organiškai įsilieja į bet kurį gėlyną.

Muilinė guboja dažnai atrodo nepastebima, kol neprasideda žydėjimas. Ploni stiebai ir smulkūs lapai sudaro tvarkingą puskrūmį, kuris birželį tiesiog ištirpsta smulkių žiedų masėje. Iki sezono vidurio krūmas virsta rutuliu, kurio aukštis siekia iki 100 centimetrų, ir sukuria virš gėlyno tvyrančio rūko efektą. Balti ir rožiniai atspalviai paverčia šį augalą universaliu įvairaus stiliaus sodams – nuo klasikos iki natūralistinių kompozicijų.

Žydėjimas be pauzių iki rudens

Pagrindinis gubojos privalumas – žydėjimo trukmė. Ji pradeda žydėti vasaros pradžioje ir išlieka dekoratyvi iki rugsėjo pabaigos. Žiedynai atsinaujina palaipsniui, todėl krūmas neatrodo „pavargęs“ net atėjus rudeniui. Po lietaus augalas greitai atgauna formą, o ploni ūgliai išlieka lankstūs ir nelūžta. Ši savybė ypač vertinga sklypuose, kur orai keičiasi staigiai.

Minimali priežiūra ir atsparumas

Gubojos nereiklumas susijęs su gilia šaknų sistema, kuri išgauna drėgmę iš apatinių dirvožemio sluoksnių. Dažnas laistymas jai nereikalingas, o tręšimas apsiriboja vienkartine kompleksinių trąšų doze sodinimo metu. Geriausiai augalas jaučiasi lengvose dirvose su geru drenažu ir gausioje saulėje.

„Kai šaknys nueina giliai, augalas tampa mažiau priklausomas nuo paviršinių drėgmės ir temperatūros svyravimų“, – pastebi dirvotyros specialistas.

Sodo ilgaamžė

Tinkamai pasodinta guboja vienoje vietoje gali augti iki 20-25 metų. Su kiekvienu sezonu krūmas tampa tankesnis ir žydi gausiau. Persodinimo augalas nemėgsta, todėl svarbu iškart numatyti nuolatinę vietą – palei takus, gėlyno galiniame plane arba kaip foną ryškesnėms kultūroms.

Dauginimas be sunkumų

Praktiškiausias dauginimo būdas – pavasarinis auginiais. Jauni ūgliai greitai įsišaknija ir per sezoną virsta savarankiškais augalais. Sėjos metodas taip pat įmanomas, tačiau tam reikia laiko: žydėjimas prasideda tik antraisiais metais.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

Ilgas žydėjimas nuo vasaros pradžios iki rudens;

minimali priežiūra ir retas laistymas;

tanki laja slopina piktžoles.

Apribojimai:

Skausminga reakcija į persodinimą;

jautrumas pavėsiui ir užmirkimui.

Patarimai sodinimui ir priežiūrai

Parinkite saulėtą vietą su lengva, drenuota dirva.

Sodinimo metu įterpkite kompleksinių trąšų.

Venkite stovinčio vandens ir sunkaus molio.

Nugenėkite nužydėjusius ūglius, kad išlaikytumėte tvarkingą formą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder