Tylūs, bet veiklūs: slaptas kambarinių augalų gyvenimas

„Žmogaus rega augalą pirmiausia pamato kaip gyvybės, natūralumo ir ramybės simbolį“, – sako augalų fiziologė dr. Jurga Jankauskienė iš Gamtos tyrimų centro. 

Tiesa, mokslininkė pataria nepamiršti ir saiko, mat pernelyg didelis augalų kiekis gali sukelti alergijų ar paskatinti pelėsį.

Gamtos tyrimų centro augalų fiziologė dr. Jurga Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad rūpinimasis augalais dažnai veikia kaip terapija – po sunkių darbų ir išgyvenimų. 

„Augalai namuose ne tik suteikia gyvybės ir spalvų, bet ir ramina, džiugina kasdien – tiesiog negali nepastebėti, kaip jie pakelia nuotaiką“, – tikina augalų fiziologė dr. Jurga Jankauskienė.

Kreipiasi ir kolegos

Dr. J.Jankauskienė augalų fiziologijos laboratorijoje dirba daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau pripažįsta, kad augalai jai iki šiol kelia nuostabą. 

„Mane vis dar stebina, kaip augalai, net sulėtinę savo augimą ar nusilpę, gali atsigauti, jei tik jiems tampa tinkamesnės sąlygos augimui. 

Tikrai negaliu praeiti ramiai pro augalus – dažnai juos net paglostau ir pakalbinu“, – sako pašnekovė.

Kolegos mokslininkę juokais vadina „augalų reanimatore“ ir nuolat atneša augalus, prašydami juos atgaivinti. „O aš negaliu atsispirti jų neišgelbėjusi“, – šypsosi ji.

Visgi augalai dr. J.Jankauskienei nėra vien darbo objektas. 

„Jeigu ir nesi mokslininkas, kuris į augalą žiūri kaip į darbo objektą, žmogaus rega augalą pirmiausia pamato kaip gyvybės, natūralumo ir ramybės simbolį. 

Kambariniai augalai sukuria jaukumo, ramybės ir gyvybės pojūtį namuose, padėdami sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką“, – sako ji.

Veikia sveikatą

Anot tyrėjos, žalia spalva veikia tiesiogiai – per akis. Tinklainė priima spalvą, siunčia signalą smegenims, o šios reaguoja: mažėja streso hormono kortizolio kiekis, aktyvėja parasimpatinė nervų sistema, atsakinga už ramybę ir atsipalaidavimą. „Todėl įsijungia „ramybės“ režimas“, – sako dr. J. Jankauskienė.

Augalai veikia ir patalpų orą. Transpiracija – procesas, kurio metu augalas per lapus garina vandenį, – didina patalpų drėgmę. 

„Tai savo ruožtu gerina kvėpavimo takų gleivinės funkciją ir mažina sausumo pojūtį odai“, – aiškina mokslininkė. Kai kurie augalai geba dar daugiau – sugeria ir perdirba ore esančius teršalus.

Tačiau augalų poveikis ne visada teigiamas – ypač kai jų daug. „Didesnis augalų kiekis gali reikšmingiau paveikti patalpų mikroklimatą – ir teigiama, ir neigiama prasme. 

Intensyvi transpiracija gali per daug padidinti drėgmę, skatindama pelėsio ar dulkių erkučių atsiradimą. 

Kai kurių augalų išskiriami fitoncidai ir kitos lakios organinės medžiagos gali sukelti alergijas ar dirginti kvėpavimo takus. 

Daugiau augalų reiškia ir daugiau priežiūros – perlaistymas ar puvimas gali išskirti nemalonų kvapą ir mikrobus. 

Todėl augalų poveikis sveikatai priklauso nuo jų rūšies, kiekio ir individualaus organizmo jautrumo“, – perspėja dr. J.Jankauskienė.

Nebyli gamykla ant palangės

Kad ir koks mažas būtų kambarinis augalas, jo viduje nuolat veikia sudėtinga sistema. Dr. J.Jankauskienė ją lygina su gamykla.

„Fotosintezė nėra vien tik deguonies „gamyba“ – chloroplastuose, tai yra ląstelių dalelėse, kuriose vyksta fotosintezė, vienu metu vyksta dešimtys reakcijų: anglies dioksidas verčiamas organinėmis medžiagomis, o šviesos energija kaupiama ir perduodama toliau. 

Tuo pačiu metu mitochondrijos – ląstelių energijos jėgainės – skaido sudėtingas molekules ir išlaisvina energiją, reikalingą augalo gyvybei palaikyti“, – aiškina mokslininkė.

Augalas kvėpuoja ir dieną, ir naktį – jis ne tik išskiria deguonį į patalpą, bet ir pats jį naudoja. Dieną, fotosintezės metu, augalas sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį, o naktį, kai šviesos nėra, tik kvėpuoja ir naudoja deguonį gyvybiniams procesams palaikyti.

„Visa tai vyksta tyliai ir nepastebimai – tarsi nebyli, nuolat veikianti gamykla, kurios žmogus nei girdi, nei mato, bet kurios poveikį jaučia kiekvieną dieną“, – sako dr. J.Jankauskienė.

Tiesa, ne visi kambariniai augalai „dirba“ vienodai. „Dauguma kambarinių augalų aktyviausi dieną, o sukulentai – storalapiai drėgmę kaupiantys augalai, tokie kaip alavijas ar kaktusas, – atveria žioteles naktį, todėl mažiau garina vandenį ir kitaip veikia patalpų mikroklimatą“, – pasakoja mokslininkė.

Bendrauja tarpusavyje

Augalai veikia ne tik žmogaus savijautą ir patalpų oro būklę – jie sąveikauja ir tarpusavyje. „Augalai išskiria lakias organines medžiagas, kurios gali stabdyti arba skatinti kaimyninių augalų augimą. 

Be to, augalai konkuruoja dėl šviesos, drėgmės ir maistinių medžiagų – tai irgi savotiška bendravimo forma“, – šypsosi dr. J.Jankauskienė.

Augalų „kalbą“ tiria ir laboratorija, kurioje dirba mokslininkė. „Tai be galo sudėtinga sistema, ir panašu, kad dar ilgai kels daug klausimų. 

Tačiau neabejojama, kad augalai „kalba“ vieni su kitais naudodami cheminius junginius: kai patiria stresą, išskiria medžiagas į aplinką arba per šaknis į augimo substratą, kurios keičia gretimų augalų augimo procesus ir skatina apsaugos reakcijas“, – pasakoja ji.

Namų aplinkoje šie signalai silpnesni nei lauke, tačiau ore sklindančios „cheminės žinutės“ vis tiek leidžia kambario augalams reaguoti į tai, kas vyksta šalia.

Augalas siunčia signalus

Apie blogėjančią būklę augalas praneša visada – tereikia pastebėti, sako dr. J.Jankauskienė. „Stebėkite augalą kasdien, ypač lapų spalvą, formą, stiebų tvirtumą ir bendrą augimo tempą. 

Dažniausiai pirmieji požymiai pasirodo ant lapų kraštų arba jaunų ūglių – tai signalas, kad sąlygas reikia pakoreguoti“, – pataria ji.

Gelstantys, džiūstantys, susisukę lapai – dažniausias ženklas, kad kažkas negerai. Jei augalas meta lapus ne dėl sezono – tai jau rimtas signalas. 

Ištįsę, ploni stiebai rodo šviesos trūkumą, puvinio pažeistos ar tuščiavidurės šaknys – perlaistymo pasekmes, o netolygus augimas gali sukelti skirtingų organų deformacijas.

„Per daug vandens gali sukelti šaknų puvinį, o jei vandens per mažai – gali kristi lapai“, – sako mokslininkė.

Ne mažiau svarbus ir apšvietimas: „Dirbtinėje šviesoje augalai dažnai auga lėčiau arba formuojasi kitaip nei natūraliomis sąlygomis.“ 

Pasak jos, augalai galėtų augti net kosmose, tačiau be šviesos, kaip ir bet kuri gyvybės forma, išsilaikyti negalėtų.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad rūpinimasis augalais dažnai veikia kaip terapija – po sunkių darbų ir išgyvenimų. 

„Augalai namuose ne tik suteikia gyvybės ir spalvų, bet ir ramina, džiugina kasdien – tiesiog negali nepastebėti, kaip jie pakelia nuotaiką“, – tikina dr. J.Jankauskienė.