Vėzdūnės žydėjimo paslaptys: kas trukdo „moteriškai laimei“ išleisti pumpurus

Pasak jos, žydėjimui įtakos turi daug veiksnių. Vienos vėzdūnės rūšys aktyviau formuoja žiedpumpurius, kitos žydi retai.

Dar viena svarbi priežastis – augalo amžius. Vėzdūnės nežydės, jei ji per jauna arba, atvirkščiai, jau sena.

Net jei nupirktas augalas turėjo žiedų, tai visai nereiškia, kad jis pasiekė tinkamą amžių natūraliai žydėti. Optimaliausia, kai augalas yra vyresnis nei vienerių metų: 2–3 metų amžiaus, tinkamai prižiūrimas, jis turėtų džiuginti reguliariais žydėjimais.

Jei gėlė buvo parduodama mažame vazonėlyje, kurio skersmuo ne didesnis nei 15 cm, ir jau turėjo žiedynus, didelė tikimybė, kad ji buvo dirbtinai stimuliuota. Šiltnamių sąlygomis augalas apdorojamas įvairiais chemikalais, kurie sukelia žydėjimą. Dėl to vėzdūnės gali džiuginti žiedais kelis mėnesius, o tada „nutilti“ iki tinkamo amžiaus.

Ką daryti, kad vėxdūnė žydėtų – patarimai

Kad suaugusi vėzdūnė mielai išleistų pumpurus, jai reikalingos tam tikros sąlygos. Žydėjimas paprastai būna pavasarį ir pasikartoja vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.

Kaip pasakojo ekspertė, augalą reikėtų laikyti prie langų, išeinančių į šiaurę arba rytus, kur yra ryškus, bet išsklaidytas šviesos. Laistyti reikia reguliariai, bet be vandens užsistovėjimo. 

Be to, gėlei naudinga padidinta drėgmė ir temperatūra nuo +18 iki +29 °C. Stimuliacijai galima naudoti kalio trąšas.

Geltonus arba nudžiūvusius lapus rekomenduojama pašalinti, kad nebūtų eikvojami augalo ištekliai.