Viršūninio puvinio pomidoruose priežastys, gydymas ir kaip jo išvengti

Kaip atpažinti viršūninį pomidorų puvinį?

Biologiškai vaisiaus viršūne vadinama apatinė jo dalis, esanti priešingoje pusėje nei kotelis. Būtent ten yra vaisiaus augimo vieta, kuri ir nukenčia nuo viršūninio puvinio.

Pirmieji požymiai – vandeninga dėmė, kartais su koncentriniais ratais. Vėliau ji įdumba, paruduoja arba pajuoduoja, pažeisti audiniai nunyksta. Dažniausiai dėmė būna sausa ir kieta. Drėgnu oru pažeistą vietą gali apnikti grybeliai, todėl puvinys tampa šlapias, atsiranda grybelinių sporų apnašų.

Svarbu žinoti – viršūninis puvinys nėra infekcinė liga ir nėra kenkėjų pasekmė. Tai fiziologinis augalo sutrikimas, kurį dažniausiai sukelia kelios priežastys:

Kalcio trūkumas. Dažnas rūgščiose ar smėlingose dirvose, kur maisto medžiagos lengvai išplaunamos. Net jei dirvoje kalcio yra pakankamai, augalas gali jo neįsisavinti dėl per didelės drėgmės, perdžiūvimo ar šaltos dirvos.

Netinkamas laistymas. Per dažnas arba per retas laistymas sutrikdo kalcio pasisavinimą.

Per didelis karštis. Kai vaisių nokimo metu temperatūra siekia apie 30 °C, viršūninio puvinio rizika smarkiai padidėja, ypač šiltnamiuose.

Per didelis azoto kiekis. Pertręšti azotu pomidorai užaugina daug lapijos, tačiau vaisiai tampa silpnesni ir lengviau pažeidžiami.

Boro trūkumas. Kartais taip pat gali sukelti panašius simptomus.
Kaip atskirti nuo kitų ligų?

Pagrindinis skirtumas – viršūninis puvinys pažeidžia tik vaisius, o lapai lieka sveiki. Grybelinės ligos, pavyzdžiui, fitoftora, dažniausiai pirmiausia pažeidžia lapus.

Jeigu pažeistos vietos tampa šlapios, atsiranda pilkšvos ar balkšvos apnašos, tikėtina, kad prisidėjo grybelinė infekcija.

Kaip apsaugoti pomidorus?

Laistykite taip, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet nepermirkusi.

Mulčiuokite dirvą – tai padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo nuo dirvos suslėgimo.

Nelaistykite pomidorų šaltu vandeniu. Vandenį iš šulinio ar gręžinio geriau palaikyti saulėje.

Karštomis dienomis vėdinkite šiltnamį, kad sumažėtų temperatūra.

Tręškite subalansuotomis trąšomis, kuriose yra ne tik azoto, fosforo ir kalio, bet ir mikroelementų.
Rūgščią dirvą galima kalkinti arba papildyti dolomito miltais.

Kuo gydyti pomidorų viršūninį puvinį?

Veiksmingiausia priemonė – tirpios formos kalcis, nes augalui jį reikia greitai pasisavinti.

Dažniausiai naudojama:

Kalcio salietra (kalcio nitratas)

Laistymui po šaknimis: 10–20 g ištirpinti 10 litrų vandens.

Purškimui per lapus: 10–20 g ištirpinti 1 litre vandens (purkšti geriau debesuotą dieną arba vakare).

Taip pat galima naudoti kalcio chelatą, kuris lengvai pasisavinamas ir neturi papildomo azoto.

Ko nereikėtų naudoti?

Internete dažnai siūlomos įvairios „liaudiškos“ priemonės, tačiau jos ne visada veiksmingos. Pavyzdžiui:

Soda nepadės, nes joje nėra kalcio ir ji gali pakenkti dirvai.

Kiaušinių lukštai ar kreida veikia labai lėtai – augalui reikalingo greito kalcio šaltinio nesuteiks.

Fungicidai („Fitosporinas“ ir pan.) nuo viršūninio puvinio neveikia, nes tai nėra grybelinė liga.

Pirmiausia pašalinkite pažeistus pomidorus, o tada pasirūpinkite tolygiu laistymu ir kalcio papildymu – tai padės išsaugoti likusį derlių.