Sovietinių reliktų likimas: nuo Grūto parko iki skaldos (17)

Trečiadienį, birželio 22-ąją, Klaipėdos miesto taryba rinksis į istorinį posėdį, kuriame bus nuspręstas ritualine vieta tapusio Antrojo pasaulinio karo memorialo Skulptūrų parke likimas.

Politikų verdiktas - paskutinis riebus taškas, kurį padėjus 1975 m. bei 1980 m. įrengto skulptūrinių kompozicijų ansamblio arba nebeliks, arba jis toliau gegužės 9-ąją kvies rinktis rusakalbių diasporos uostamiestyje atstovus.

Jei Taryba nutars leisti demontuoti sovietinius reliktus, jie veikiausiai atsidurs Dzūkijoje esančiame Grūto parke. O štai jau pašalintų kitų Vakarų Lietuvos sovietinių reliktų likimas - gana įvairus: vieni - užkasti, kiti virs kelio danga, o treti - antkapiais.

Drastiški pokyčiai

Pažvelgus į KPD nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą (KVR) prie 53 arų plotą užimančio objekto Simono Daukanto g., Skulptūrų parko pakraštyje neberasime jokios informacijos apie ten saugomus paminklus. Įrašyta, jog tai - tiesiog Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta.

Dar prieš keletą savaičių KVR buvo ir 1975 m. skulptoriaus Juliaus Vertulio (architektas - Petras Šadauskas) sukurtas „Kardas“, 1980 m. Rimanto Dauginčio nulieta bronzinė trijų raudonarmiečių skulptūrinė kompozicija, raudono granito penkiakampė bei aukuro funkciją atlikusi žvaigždė, takai.

Birželio pradžioje posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išbraukė minėtus elementus iš saugomų sąrašo, o jai įkandin birželio 15-ąją analogiškas sprendimas priimtas ir Vilniuje, KPD.

Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, tokiu būdu, patikslinus vertingąsias objekto savybes, buvo atkurta 2019 metų status quo.

„Tad dabar galutinis verdiktas - Klaipėdos miesto tarybos rankose. Dar gegužės 6-ąją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje posėdžiavusi ekspertų darbo grupė priėmė išvadą rekomenduoti nugriauti visus prieš tai saugotus elementus, taip pat demontuoti lenteles su užrašais „Miestas išvaduotas“.

Jei Taryba palaimins tokį siūlymą, pereisime prie kito etapo: turės būti skelbiamas architektūrinis vietovės pertvarkymo konkursas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Anot specialisto, kai kurie politikai linkę užstoti J. Vertulio „Kardo“ paminklą aiškindami, esą jis buvo pastatytas kaip rezistencijos prieš sovietinę valdžią simbolis, esą reiškia kryžių tarp dviejų - Rytus ir Vakarus - skiriančių skydų.

„Jei paliksime “Kardą", kokia tada apskritai tos erdvės pertvarkymo prasmė? Demontuoti turi būti visi komplekso elementai, nes palikus nors vieną skulptūrą prie jos vėl gegužės 9-ąją švęsti savo Pergalės dienos rinksis žmonės.

Ši vieta neturi likti sovietinių stabų ar tarybinėje santvarkoje pastatytų paminklų garbinimo vieta.

Apskritai, mano manymu, karių palaidojimo vieta negali išsiskirti iš Skulptūrų parko visumos, nes už memorialo yra ir kiti kapai. Kodėl vieni palaidojimai turi išsiskirti, o kiti - ne? Mirusieji juk visi - lygūs. Demontavus „Kardą“ galima būtų ir erdvę nuo likusios Skulptūrų parko dalies atskiriančią, dirbtinai suformuotą kalvą panaikinti", - svarstė valdininkas.

Esą kaip atrodys Antrojo pasaulinio karo dalyvių palaidojimo vieta, galutinai bus nuspręsta po architektūrinio konkurso.

„Iki jo rezultatų greičiausiai nebūtų liečiamos tik plokštės su žuvusiųjų pavardėmis, jei bus nutarta demontuoti skulptūras ir kitas detales. Ar jos bus paliktos, ar ne, parodys ateitis, tačiau memorialas turėtų integruotis į rekonstruotą, sutvarkytą visą Skulptūrų parko teritoriją, o ne išsiskirti, kaip yra dabar.

Tai liečia ir reljefą. Kitas klausimas, ar skelbti ir kaip karių pavardes. Teigiama, kad palaidota apie 700, bet niekas netikrino, šie skaičiai gali būti gerokai padidinti“, - sudėtingą situaciją komentavo V. Juška.

Birželio 14-ąją paaiškėjo ir miesto valdžios organizuotos, mėnesį trukusios gyventojų apklausos dėl Skulptūrų parko sovietinių paminklų rezultatai: iš 4815 balsavusiųjų 2927 pasisakė už reliktų demontavimą.

Akmenis sunaikins

O štai įvairūs kiti jau demontuoti Vakarų Lietuvos sovietiniai reliktai sulaukė ar sulauks labai skirtingo likimo.

Bene mįslingiausia - Palangos miesto savivaldybės politinė valdžia, kurios sprendimu gegužės viduryje per vieną naktį buvo demontuoti visi Vytauto g. 86A buvę Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialiniai elementai: obeliskas, jo pjedestalas su informacinėmis plokštėmis, iš abiejų paminklo šonų stovėjusios sovietinės gėlių klombos bei savotiškas raudono granito aukuras, skirtas „amžinajai ugniai“.

Minėto kurorto atstovė spaudai Jurgita Vanagė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad apie šių reliktų likimą komentarų nebus, tačiau informavo, jog memorialui specialiai sukurta platforma interneto erdvėje.

"Priimtas sprendimas pastatyti lentelę su QR kodu. Jį nuskaičius lietuvių bei rusų kalbomis bus galima sužinoti visas ten palaidotų karių pavardes. Ateityje bus rekonstruojamas visas skveras, kuriame yra palaidojimo vieta, tad ir ji sulauks dėmesio, bus integruota į bendrą erdvę“, - teigė J. Vanagė.

Klaipėdos mieste jau išvežti Rimkų bei Debreceno g. buvę paminkliniai akmenys. Pirmasis buvo pastatytas mitinį žygdarbį atlikusiam „Sovietų Sąjungos didvyriui“, rusui Jefimui Belinskiui, kuris 1944 m. tariamai savo krūtine uždengė bunkeryje įsitvirtinusio vermachto kulkosvaidininko ambrazūrą (angą) ir taip žuvo, tariamai gelbėdamas draugus.

LIKIMAS. Nuo 1975 m. Debreceno g. stovėjęs akmuo su propagandiniu įrašu buvo gerai pritvirtintas. Riedulys virs antkapiais.

Šis vos 19-os metų žuvęs leitenantas atskirai pagerbtas ir Raudonosios armijos karių kapinėse, memoriale Skulptūrų parke.

Debreceno g. nuo 1975 m. iki birželio 20-osios stūksojo didelis riedulys su propagandiniu įrašu „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog, nusprendus šiuos bešeimininkius memorialinius akmenis pašalinti iš miesto, buvo nutarta pasiūlyti tai padaryti visiems norintiems.

Tokią teisę gavo pirmieji, oficialiai atsiuntę raštą, ir tai buvo antkapių ir paminklų verslu užsiimanti UAB „Kūlis“ iš Skuodo rajono.

"Mūsų reikalavimas - užtikrinti, kad akmenys nebūtų panaudoti pagal jų paskirtį. Kitaip tariant, kad jie neatsidurtų kur nors privačioje valdoje. Gavom patikinimą, kad taip nebus.

Rimkų akmuo - menkavertis, nes tai - laukų riedulys, todėl jis bus suskaldytas, o skalda panaudota keliams tiesti.

NEBELIKO. Praėjusią savaitę į Skuodo rajoną sunaikinimui išvežtas paminklinis akmuo iš Rimkų g. pab. Jis buvo skirtas mitinį žygdarbį atlikusiam 19-mečiui raudonarmiečiui.

Vertingesnis, karjerinės kilmės Debreceno g. akmuo taps žaliava antkapiams bei kitokiems kapų įrenginiams gaminti", - teigė jis.

Šalia uostamiesčio, Klaipėdos rajone esančioje Žaliojo Slėnio gyvenvietės teritorijoje, dar balandį buvo demontuotas 16-ajai, lietuviškajai divizijai skirtas memorialinis akmuo. Ant jo buvo informacinė lentelė rusų ir lietuvių kalbomis, sovietinio ordino bareljefas. Paaiškėjo, kad akmuo - tiesiog užkastas.

„Kiek man žinoma, nuspręsta neleisti didelių pinigų sumų samdant kraną, o ir privažiavimas prie to akmens - labai sudėtingas. Todėl demontavo tą lentelę, ordiną, o akmenį įvertė į duobę, kurią užkasė.

Toje vietoje planuojama pastatyti suoliuką“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos rajono tarybos narė, prieš kelis mėnesius vicemerės pareigas ėjusi Audronė Balnionienė.

Neiškus kol kas Kuršių nerijoje, prie Alksnynės viensėdžio, esančio bei į KVR neįtraukto memorialo su paminkliniu akmeniu (skulptorius - tas pats. J. Vertulis) likimas. Svarstomi keli variantai.

Vienas jų - demontuoti visas sovietines bei Rusijos Federacijos diplomatinės atstovybės pastatytas informacines lenteles, o patį akmenį palikti kaip sovietinės propagandos ir melo paminklą.

Tuo tikslu šalia jo būtų įrengtas 1945 m. sausio 28-31 d. įvykius dekonstruojantis stendas, kuriame ketinama atskleisti tikrąsias sovietų karių žūties aplinkybes bei tai, kaip kovinės misijos neįvykdę karininkai po mirties tapo Tarybų Sąjungos didvyriais, o jiems 1986 m. pastatytas memorialas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder