Jis priėjo prie išvados, kad spontaniškas gyvybės atsiradimas natūraliomis sąlygomis yra labai mažai tikėtinas.
Naujasis tyrimas pabrėžia milžinišką sudėtingumą kuriant struktūrizuotą biologinę informaciją realistiškomis ikibiologinėmis sąlygomis, rašo „Scitech Daily“ leidinys.
Tai galima palyginti su bandymu parašyti straipsnį apie gyvybės kilmę, atsitiktinai išdėstant raides ant lapo. Didėjant reikalaujamam sudėtingumui, sėkmės šansai tampa vis mažesni.
Robertas Endresas iš Londono Imperatoriškojo koledžo taiko algoritminę informacijos teoriją, kad suprastų, ko reikėtų spontaniškai susidaryti pirmajai gyvai ląstelei, arba protoląstelei, iš cheminių statybinių blokų. Jo pasirinktas metodas rodo, kad natūraliomis sąlygomis toks įvykis būtų mažai tikėtinas.
Endreso gauti rezultatai rodo, kad atsitiktinumas kartu su natūraliomis cheminėmis reakcijomis nėra pakankamas paaiškinimas gyvybės atsiradimui per ribotą laiką ankstyvojoje Žemėje.
Kadangi sistemos paprastai veržiasi link chaoso, o ne tvarkos, aukštos organizuotumo struktūrų, būtinų gyvybei, formavimas susiduria su rimtomis kliūtimis.
Tai nereiškia, kad gyvybės atsiradimas buvo neįmanomas, bet rodo, kad šiuolaikinė mokslas neturi pakankamai žinių, kad atsakytų į šį klausimą. Tyrimas pabrėžia, kad fizinių principų, pagal kuriuos gyvybė atsiranda iš negyvosios materijos, formulavimas lieka viena iš svarbiausių biologinės fizikos užduočių.
Straipsnio autoriaus nuomone, protinga alternatyva galėtų būti pansperminė hipotezė, kuri teigia, kad gyvybė į Žemę galėjo būti sąmoningai atnešta išsivysčiusių nežemiškų civilizacijų.
Tuo pačiu metu Endresas pažymi, kad ši idėja prieštarauja Okamo skustuvo principui, kuris ragina teikti pirmenybę paprastesniems paaiškinimams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą