Konferencijoje buvo pristatyti 26 žodiniai ir stendiniai pranešimai, su STEAM ugdymo priemonių naujienomis supažindino UAB Biznio mašinų kompanija, UAB Lantel ir UAB Officeday.
Konferenciją atidaręs Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys pakomentavo išvakarėse pasirodžiusias ŠMSM siūlomas nacionalinių pasiekimų patikrinimų pataisas, teigdamas, jog ne patikrinimuose, ne ekspertavimuose yra ugdymo ateitis, bet naujovėse. Su juo nesutiko pirmasis pranešėjas, ŠMSM viceministras dr. Ramūnas Skaudžius, teigdamas kad visuotiniai patikrinimai pakeis mokinių motyvaciją. Didesnės motyvacijos reikia ir STEAM srityje. Viceministro pateiktoje apžvalgoje šiuo metu stebimas nepakankamas mokinių pasiekimų lygis STEAM srityje, vis dar mažas susidomėjimas šių disciplinų studijomis ir karjera. Tam, savaime aišku, neigiamos įtakos turėjo ir pandemija, todėl šiuo metu visas dėmesys bus skiriamas STEAM centrams, infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, STEAM ugdymo ekosistemos kūrimui.
Galimybių ir iššūkių sankirtas STEAM koncepcijoje Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros docentė dr. Gražina Šmitienė ir šios katedros prof. dr. Rūta Girdzijauskienė pristatė koncentruodamosis į keturis klausimus „Kas yra STEAM? Kodėl STEAM? Kokie STEAM iššūkiai? O kas toliau?“. Pranešėjos praktiniais pavyzdžiais parodė, kiek daug laiko reikia skirti STEAM pamokoms ir projektams, tačiau tuoj pat įrodė, jog toks ugdymas veda į bendradarbiavimą, mokomųjų dalykų sinergiją, mokinių motyvavimą, jų kūrybiškumo ir entuziazmo augimą.
Klaipėdos universiteto projekto STEAM vadovė dr. Viktorija Vitkevičienė pristatė World Economic Forum ataskaitą, kuri rodo, jog vis dar sunku rasti STEAM srities specialistų, nes šių mokslų studijas universitetuose renkasi labai mažas skaičius studentų, todėl Klaipėdoje atsidarysiantis Jūrinis STEAM centras ne tik spręs Baltijos jūros problemas, bet ir skatins jaunimą rinktis tecchnologijų srities specialybių studijas.
Klaipėdos Baltijos gimnazijos geografijos mokytoja Jurgita Jonaitienė pasidalijo savo indėliu ugdant mokinių pažinimo kompetencijas geografijos pamokose, gimnazijos pasiekimais įgyvendinant inžinerinį ugdymą, o taip pat papasakojo apie NVŠ programą „Ateities inovatoriai“.
Klaipėdos sendvario progimnazijos STEAM iniciatorės – istorijos mokytoja Daiva Tamkuvienė ir pradinio ugdymo mokytoja Aušra Januškienė – pristatė tarptautinį projektą „STEM mokyklos ženklas“, suteikiantį galimybę projekto komandos sukurtu įsivertinimo įrankiu pasitikrinti savo mokyklos STEM veiklą pagal tokią mokyklą apibūdinančius kriterijus ir pretenduoti į vieną iš trijų ženklų, papasakojo apie progimnazijos STEAM veiklas tarptautiniu lygmeniu. Mokytoja Aušra pristatė Teatro laboratorijos, kurioje gimė pirmosios inovatyvaus ugdymo idėjos, veiklų akimirkas, įrodančias, jog STEAM suteikia galimybę įvairių poreikių vaikams.
Nuotolinis pranešimas, atskriejęs iš Danijos, atskleidė neribotas kompiuterinio žaidimo Minecraft galimybes mokant virtualios lituanistinės mokyklėlės „Pasaka“ vaikus lietuvių kalbos. Netikėtas IT ir lietuvių kalbos derinys sudomino klausytojus, tačiau atsakymo į klausimą, ar verta Minecraft education įtraukti į naudojamų interaktyvių mokymo(si) platformų sąrašą, jauna ir labai gabi kalbų mokytoja Gerda Vinogradienė nepateikė, tačiau pasiūlė klausytojams išbandyti šią programą ir atsakymą rasti patiems.
Technologijų mokytojas Jaan Roth iš Ammuste (Estija) specialiosios mokyklos parodė, kaip iš optinių kabelių pasigaminti pano fleitą. Mūsų lietuviškieji skudučiai yra giminingi šiam instrumentui, todėl tikėtina, kad klausytojai pamėgins pakartoti tai, ką ekrane demonstravo nagingas ir išradingas mokytojas. Tikėtina, nes tai – unikali matematikos, muzikos meno ir gamtosaugos mokslų sinergija, suteikianti ne tik daug žinių ir gebėjimų, bet ir pasitenkinimą savo rankomis pagamintu instrumentu.
Įdomus buvo ir Bukarešto (Rumunija) regos sutrikimų turinčių vaikų specialiosios gimnazijos direktorės Cosminos Cazan ir specialiosios pedagogės Cristinos Tiganea parengtas pristatymas, pademonstravęs, kaip į STEAM ugdymą įtraukiami nematantys mokiniai. Žiūrint vaizdo reportažą nebeliko abejonių, kad regos negalią turintys mokiniai, taip pat kaip Litorinos mokykloje besimokantys kurtieji ir neprigirdintieji, įspūdingus eksperimentus atlieka prarastą regos pojūtį kompensuodami likusiais keturiais.
Klaipėdos Litorinos mokyklos patyriminio ugdymo modelio P.A.T.S. ir STEAM klubo narės – biologijos mokytoja Jūratė Kačinskienė ir fizikos mokytoja Vida Černiauskienė – papasakojo „Drugelio istoriją“, kurią kūrė visa mokyklos bendruomenė, įgyvendinusi patyriminio ugdymo programą, leidusią ne tik sužinoti, kas yra drugelis, bet ir pamatyti jo gimimą gyvai. Kadangi šių gražių vabzdžių gyvenimo trukmė neilga, mokiniai žinias apie juos gilino kurdami hologramas, 3D aplikacijas, vitražus, mozaikas ir kt.
Litorinos mokyklos pradinių klasių mokytoja Erika Žąsinienė gamtoje pastebėjo unikalių galimybių, padedančių įgyvendinti socialinį ir emocinį ugdymą. Praktiniais pavyzdžiais mokytoja įrodė, kad STEAM metodai ypatingai tinka elgesio ir emocijų problemų turintiems vaikams.
Konferenciją užbaigė Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro neformaliojo švietimo vyresnioji mokytoja Sandra Bradauskienė, pristačiusi centro STEAM laboratorijos galimybes neformaliajame švietime. Nuo žaismingų veiklų prie kodavimo ir robotikos vedanti vaikus specialistė pasidžiaugė, kad jų niekas nespraudžia į 45 minučių rėmus, niekas neskaičiuoja, kiek gamtos mokslų, matematikos ar inžinerijos eksperimentų atlikta, todėl STEAM laboratorijoje gimsta patys neįtikėčiausi atradimai, suteikiantys daug džiaugsmo pabandžius ir patyrus.
Kad teorija be praktikos neveikia, patvirtino ir Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Tęstinių studijų centro vadovė Ilona Zubrickienė, pasidžiaugusi per tris šimtus klausytojų surinkusia konferencija ir pažadėjusi, kad tai – tik pradžia, kad panašių renginių uostamiestyje bus tikrai daug.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą