Sukčiaus auka - ne tik naivi, bet ir godi
Tiek pinigų, kiek pernai Lietuvos gyventojai atidavė sukčiams, užtektų naujai mokyklai Klaipėdoje pastatyti. Arba nežymiai padidinti senatvės pensiją gaunančių Lietuvos gyventojų pajamas.
Eksperimentas
Šią savaitę Lietuvos bankų asociacija (LBA) paskelbė jos iniciatyva surengto socialinio eksperimento, kurio tikslas buvo patikrinti šalies gyventojų atsparumą galimiems sukčiavimo atvejams, išvadas.
Eksperimento esmė - nustatyti, kaip lietuviai reaguos į netikrą internetinę parduotuvę, kurioje žinomi Lietuvos žmonės siūlo nerealiai pigiai įsigyti vertingų prekių: naujus dulkių siurblį-robotą už 31 eurą arba karšto oro gruzdintuvę už 25 eurus.
Per gerai, kad būtų tiesa - iš tikrųjų nurodytos prekės kainuoja atitinkamai maždaug 350 ir 200 eurų.
Pabandžius nusipirkti brangų daiktą už neįtikėtinai mažą kainą atsidarydavo naujas interneto puslapis, kuriame įkeltas vaizdo įrašas su to paties žymaus Lietuvos žmogaus perspėjimu apie finansinių sukčių pinkles ir aiškinimu, kaip į jas nepakliūti.
LBA prezidentė Eivilė Čipkutė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad socialinis eksperimentas dalį žmonių supykdė - tačiau jie pyko ne dėl sukčių grėsmės, o dėl to, kad negalėjo pigiai nusipirkti prekės.
"Daug komentarų buvo, mes juos analizavome. Nebuvo pagrindinis dėmesys į tai, kad galbūt čia sukčiai, žmonės apie tai nekalbėjo - stebino tai, kad net supratę, jog tų prekių negalima įsigyti, jie piktinosi, kad negali nusipirkti jų tokiomis kainomis.
Taip pat piktinosi tomis žvaigždėmis, dar kažkas nepatiko, bet tokio sąmoningumo - įžvalgų, kad čia sukčiavimas, įspėjimo, pagalbos kitiems trūko", - pasibaigus eksperimentui sakė E. Čipkutė.
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis tokią žmonių reakciją į siekį padėti aiškina įgimtu neteisybės jausmu.
"Aš manau, kad taip yra dėl neteisybės jausmo, mes visi jį turime, jis yra įgimtas. Gal dėl to ir tokioje situacijoje įžvelgiama neteisybė - juk žadėjo pigią prekę ir neleido jos pirkti.
Kalbėk nekalbėjęs - patiklumas išlieka
Pasibaigus eksperimentui LBA prezidentė teigė, kad, organizacijos vertinimu, žmonės yra gana patiklūs - nors yra begalė informacijos apie sukčių veikimo metodus, jie įkliuvo į klasikines pinkles: dėmesį patraukia žymus veidas ir nedidelė kaina.
"Mums atrodo, kad informacijos tikrai pakankamai yra - ir institucijos, ir policija aktyviai veikia. Mus nustebino, kad žmonės gana patikliai pasižiūrėjo į tą informaciją: kainas, kurios yra per geros, kad būtų tikros, yra patrauklios, žmones gana lengva suvilioti ir jomis, ir žinomų žmonių veidais.
Budrumo yra mažiau, nei jo galėtų būti. Žiūrint į tą svetainę yra gana akivaizdu, kad kažkas čia ne taip", - kalbėjo E. Čipkutė.
Parduotuvę imituojanti interneto svetainė trendora.lt sukurta prieš didžiąsias žiemos šventes, per maždaug mėnesį į ją iš viso užsuko maždaug 10 tūkst. lankytojų.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vertinimu, 2024 metais bendra sukčių iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliota suma gali siekti apie 19 mln. eurų - apie 67 proc. daugiau nei 2023-iaisiais (11,4 mln. eurų).
Centro analizė rodo, kad pastaruoju metu tarp dominuojančių sukčiavimo būdų buvo SMS žinutė ar elektroninis laiškas, investicinis sukčiavimas (kai siūloma investuoti ir uždirbti dideles palūkanas), romantinis sukčiavimas (sukčiai susiranda potencialias aukas per pažinčių svetaines, socialinius tinklus, užmezga šiltus santykius ir įtikina žmones pervesti pinigus į jų kontroliuojamas banko sąskaitas), telefoninis sukčiavimas ir kiti būdai.
Įdomu tai, kad pernai sukčiams atiduotą sumą (apie 19 mln. eurų) išdalijus senatvės pensiją gaunantiems Lietuvos gyventojams, kurių yra apie 600 tūkst., jie gautų maždaug po 30 eurų.
Be to, 19 mln. eurų kainavo pernai Klaipėdoje atidaryta pirmoji nauja mokykla po Nepriklausomybės atkūrimo - Tauralaukio progimnazija, kurioje mokosi daugiau nei 600 vaikų.
Melagiena plinta laisvai
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad Tauragės rajono įmonės „Mediatonas“ savininkas Giedrius Bučinskas neteisėtai panaudojo garsaus Hollywoodo aktoriaus Clinto Eastwoodo atvaizdą kanapių produktų reklamai internete. Už tai garsenybei priteista 250 tūkst. eurų suma.
Teismas konstatavo, jog C. Eastwoodo atvaizdas ir vardas galėjo sukurti klaidingą įspūdį apie paramą platinamai produkcijai ir padėjo manipuliuoti internetinių paieškų rezultatais.
LBA eksperimentas taip pat atskleidė, kad reklama su garsiu vardu ir atvaizdu patraukia dėmesį - ją socialiniuose tinkluose peržiūrėjo apie 0,5 mln. vartotojų.
E. Čipkutė sako, jog šis faktas kelia nerimą ir signalizuoja, jog socialiniai tinklai neužkerta kelio plisti netikrai informacijai, kuri ir įvilioja patiklius žmones į sukčių pinkles.
„Socialiniuose tinkluose netikra informacija sklido be jokių apribojimų, jokie filtrai jos nesustabdė, vien mūsų eksperimento reklamos peržiūrų skaičius siekė apie pusę milijono. Tai rodo, kad užkardymo sistemos nėra veiksmingos. Bent jau tokia forma“, - kalbėjo asociacijos vadovė.
Dingus pinigams - ginčai su bankais
Sukčiams gyventojų lėšas pasisavinus iš banko sąskaitos, jie gali bandyti prašyti kompensacijos iš kredito įstaigos.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais išnagrinėti 260 nesutarimų dėl finansinio sukčiavimo - dažniausiai gyventojai reikšdavo pretenzijas bankams dėl finansinio sukčiavimo atvejų, kai sukčiai pasisavindavo vartotojų lėšas siūlydami „investuoti“, išviliodavo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ar kitus asmeninius duomenis.
Žmonės siekdavo užginčyti mokėjimo operacijas ir prašydavo bankų grąžinti pervestas lėšas, didžioji dalis tokių nesutarimų pradėjus tyrimą išsispręsdavo taikiai.
„Siekiame, kad finansų rinkos dalyviai stiprintų savo apsaugos sistemas, tačiau labai svarbu, kad ir patys vartotojai domėtųsi šia tema ir lengva ranka sukčiams neatiduotų jautrių duomenų“, - skelbia centrinis bankas.
LBA prezidentė sako, kad kova su internetiniais sukčiais, besikėsinančiais į svetimus pinigus bankų sąskaitose, yra nuolatinė, naujus metodus taiko ir bankininkai, ir nusikaltėliai.
„Pačios kredito įstaigos viduje įvairias pažangias sistemas diegia, kuriomis analizuoja duomenis, siekdamos nuspėti, kur galėtų būti sukčių ataka.
Visa tai daroma, bet ir sukčiavimo metodai tobulėja, todėl kova su jais yra ir bus nuolatinis darbas, o visuomenės informavimas yra to darbo dalis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Čipkutė.
Su sukčiais susidūrusius gyventojus LBA ragina nedelsiant kreiptis į savo banką ir į policiją.
Vis dėlto ne visi linkę dalintis tokia skaudžia ir daug pinigų kainavusia patirtimi.
Gėda prisipažinti
Manoma, kad Lietuvoje yra daugiau nuo finansinių sukčių nukentėjusių žmonių, nei registruojama policijos suvestinėse - kreipiasi ne visos aukos.
Gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis tokį elgesį aiškina žmogaus gėda ir baime pripažinti, kad jį kažkas sugebėjo apgauti.
„Prisipažinti, kad tave apgavo, yra didelė gėda, nes žmonės kaip ir žino, jog juos gali apgauti, bet nukentėjus sunku priimti, jog esi naivus, pasakyti kitiems - aš vykdžiau sukčių nurodymus.
Tokiems žmonėms sunku priimti, kad yra neteisūs, kad jie klydo, o tai, kad jį apgavo, jam gali reikšti ir žemesnį statusą“, - pasakojo psichoterapeutas.
Kad tai - jokia naujiena, mokslas yra įrodęs jau anksčiau. Dar 1952 metais sukčių aukas tyrinėjo JAV-Kanados sociologas ir psichologas Ervingas Goffmanas savo tyrimo („On Cooling the Mark Out* Some Aspects of Adaptation to Failure“ - „Apie nesėkmės poveikio mažinimą* Kai kurie prisitaikymo aspektai“) išvadose paskelbė, kad kai kurie stebėti nukentėjusieji bandė neigti apgaulės faktą vien todėl, kad prisipažinimas pakenktų jo įvaizdžiui ar statusui bendruomenėje („aš - neapgaunamas“).
Tyrimas skelbia, kad toks elgesys išsaugo susikurtą tam tikrą įvaizdį, tačiau sudaro palankias sąlygas sukčiams ir toliau veikti, nes auka policijai nepraneša apie nusikaltimą.
E. Hoffmanas tokį elgesį vadina savanaudišku ir net „moraliniu žlugimu“.
D. Jakučionis sako, kad nėra vieno paaiškinimo, kodėl žmonės tampa finansinių sukčių aukomis, bet jis išskiria tris pagrindines priežastis, dėl kurių įsipainiojama į tokius spąstus - tai godumas, patirties trūkumas bei noras pasirodyti geresniems nei visi kiti.
"Pirma, yra godumas: norima kažką gauti už pigiau nei tikroji kaina. Tai toks pat noras, kaip ir noras gyventi geriau, turėti daugiau pinigų. Trūksta patirties lyginant kainas, finansinio raštingumo. Taip pat kartais veikia noras būti gudresniam už kitus - štai, radau gerą sandorį, būsiu šiek tiek fainesnis nei kiti.
Žmonės taip pat pasimauna bandydami sutaupyti, kai kas veikia impulso pastumti - pamato, nesigilina ir daro", - kalbėjo D. Jakučionis.
Nereikia nusivilti, kad tik mes, lietuviai, esame tokie.
Anot jo, lietuviai pagal šį požymį nėra išskirtiniai, nes kitose šalyse, kur vartojimas didesnis, gyventojai pinigus leidžia dar atsainiau.
"Nereikia nusivilti, kad tik mes, lietuviai, esame tokie. Man atrodo, kad jeigu toks tyrimas būtų atliktas kur nors Amerikoje, tai mes pasirodytume pakankamai gerai, palyginti su jais, nes ten pirkimas yra dar impulsyvesnis, mažiau tikrinimo.
Be to, apgaunami net ir tie, kurie laiko save atsargiais ir vertina situacijas kritiškai. Niekada negali būti tikras, kas ir kada gyvenime atsitiks, tai nieko gėdingo. Tai turėtų būti pamoka. Nepasimokys tik toks žmogus, kuris nenori pripažinti, jog buvo apgautas", - teigė psichoterapeutas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą