Susitelkę priekuliškiai keičia savo miesto gyvenimą

Dešimtmečio akcentas įkvėpė

Švęsti dešimtmečio veiklos sukaktį bendruomenė „Priekulės ainiai“ pasikvietė ne tik savo žmones, draugus, bendraminčius, bet ir miestelėnus, kad kartu pasidžiaugtų bendryste ir nuveiktais darbais. 

Iš pradžių baiminosi, kiek susirinks, o vėliau susirūpino, ar visi tilps Priekulės kultūros centro salėje. Šventės dalyvius sujungė žinomos atlikėjos Nedos Malūnavičiūtės jautrios dainos, šiltas bendravimas. Šventiškas susibūrimas – dešimtmečio akcentas.

„Sujaudino į sceną pasveikinti atėję mūsų įkurtą Vaikų dienos centrą „Gentainiai“ lankančių šeimų tėvai su vaikais, – prisipažino bendruomenės „Priekulės ainiai“ pirmininkė Gitana Mizgerienė. 

– Netikėta buvo, kad su gėlių puokšte atvyko mūsų buvusios savanorės Monika ir Kamilė, kurios jau nebegyvena Priekulėje. Nenutrūkę ryšiai ir su kitais buvusiais savanoriais – paskambina, užsuka. Grožio srityje dirbanti Monika Vaikų dienos centro lankytojams net šventę surengė.“

„Kupinos jėgų, emocijų, naujų idėjų esame po šventės, – prisipažino D. Kačinskienė. – Mus draugai nuteikė, jog viską darėme gerai, ir linkėjo nesustabdyti prasmingų darbų. Bėda, kad ne viską galime suspėti.“

G. Mizgerienė patikino, jog ši veikla artima, nes idėjos gimė savaime, iš savo patirties, išgyvenimų, pastebėjimų, ko reikia miesto vaikams, jaunimui. Anot jos, prieš dešimtmetį čia jiems nebuvo ką veikti. 

„Mokykloje būrys vaikų mums padėdavo ir sakydavo, kad jie nori kažką daugiau veikti. Supratome, jog mieste daug ką galime įgyvendinti, pavyzdžiui, puošti jį per šventes. Kilo mintis suburti vaikus savanorystei“, – atskleidė tuomet mokykloje mokytoja dirbusi G. Mizgerienė.

Idėjos – iš pastebėjimų ir patirties

Bendruomenės „Priekulės ainiai“ kūrimui pritarė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja D. Kačinskienė. 

„Dirbdamos mokykloje pirmiausia galvojome apie vaikus, – atskleidė pašnekovės. – Tuo metu mūsų miestas buvo tarsi apmiręs – trūko veiksmo, judesio, mažiau galimybių ugdyti savo vaikus turėjo šeimos. Reikėjo užpildyti tą tuštumą.“

Į bendruomenę įsijungė ir kiti pedagogai. Iš pradžių „Priekulės ainiai“ intensyviai tvarkė seniūnijoje neveikiančias kapinaites. 

Netrukus Priekulė tapo mažąja kultūros sostine, ir bendruomenė su jaunaisiais savanoriais aktyviai įsijungė į renginius – džiaugsmingai juose padėjo. Įsimintinas projektas „Žibintų kelias“, subūręs ne tik miestelėnus, bet ir kitų 12 seniūnijos bendruomenių žmones, kurie miesto istorinius pastatus papuošė savo sukurtais žibintais, o gyvenamųjų namų langus – karpiniais su vyraujančiais žibintų motyvais.

„Žmonėms reikia bendrystės. Mes kviečiame juos prisidėti įgyvendinant sumanymus ir jie mielai įsijungia“, – džiaugėsi D. Kačinskienė.

Iš pradžių „Priekulės ainiai“ neturėjo savo patalpų – rinkosi seniūnijos administracijos salėje. Vėliau miesto centre atrado apleistas patalpas ir vienoje kukliai įsikūrė. 

Atkaklūs nariai ryžosi renovuoti jas – pateikė projektą VVG „Pajūrio kraštas“ ir gavo paramą. Patalpos atgijo ir čia rinkosi vaikai savanoriai. „Sukūrėme 6 veiklas, – šypsojosi G. Mizgerienė. – Kai kurios dabar pasikeitusios.“

Supratusios, kad yra vaikų dienos centro poreikis, prieš 4 metus gavo akreditaciją ir atidarė „Gentainius“. Dabar jį lanko 32 vaikai nuo 6 iki 13 metų. 

„Yra lankančių nuo įsikūrimo – kai kurie čia užaugo, – pastebėjo G. Mizgerienė. – Tėvams ši paslauga nemokama – remia Savivaldybė ir ministerija. 

Seniūnijoje pateikiami prašymai ir pagal nustatytus kriterijus sprendžiama, kas gali lankyti mūsų dienos centrą. Dėl sugriežtėjusių reikalavimų dabar mažiau vaikų gauna šias paslaugas.“

Kaip viena šeima

„Mes nesakome: paslaugų gavėjai. Sakome, jog tai mūsų vaikai, mūsų šeimos – mažieji pripažįsta, kad tai jų erdvė, kad tai sava. Valdiškai dirbant ugdymas, auklėjimas veikia ne taip, – įsitikinusi G. Mizgerienė. – Daug dirbame su tėvais – tik einant kartu, viena kryptimi, vaikai jausis saugiai ir ugdysis.“

D. Kačinskienė pridūrė, jog dienos centro vaikų tėvai – viena didelė šeima: susirenka, bendrauja.

Pašnekovės patenkintos kalbėjo apie naujausią savo įgyvendintą projektą – bendruomeninio lauko darželio „Voveriukai“ įkurtuves. 

Jame taikoma Montessori ugdymo metodika ir lauko pedagogika. „Reikėjo drąsos šią idėją pasiūlyti – teko prisijaukinti, – prisipažino pašnekovės. – Klaipėdos rajone tokio darželio nebuvo, o mes norėjome tėvams suteikti galimybę rinktis. Ir pabandėme. Parengę projektą, finansavimą gavome per VVG „Pajūrio kraštas“.

Šį darželį lanko 22 vaikai nuo 2 metų, bet svajoja priimti nuo pusantrų, nes pageidauja tėvai. Iš viso yra 30 vietų. „Be to, mes priimame vaikus trumpalaikei priežiūrai – valandai, dviem, savaitei ar sezonui“, – atskleidė G. Mizgerienė.

Kurs Vienybės sodą

Dar viena „Priekulės ainių“ svajonė – šalia darželio „Voveriukai“ esantį miškelį paversti šeimų parku – padėti kvies savanorius, šeimas, ragins seniūniją. „Gitana mėgsta rizikuoti. Jos manymu, pirmiausia idėja, po to supratimas, kaip daryti, o man iš karto – iš kur pinigai?“ – prisipažino D. Kačinskienė.

„Pradėjęs nuo pinigų, dažniausiai idėjos neįgyvendinsi, – beveik neabejojo G. Mizgerienė. – Pirma galvoji, ką darysi, o po to apie pinigus.“

Priekulėje užaugusios Gitana ir Daiva džiaugiasi besikeičiančiu savo miestu, juolab kad prie gražių pokyčių prisidėjo ir jų suburta bendruomenė. Įsikūrus „Priekulės ainiams“, Priekulės katalikų parapijoje tarnystę pradėjo klebonas Viktoras Ačas, parapijiečius uždegęs noru veikti. 

Duris atvėrė ilgokai renovuotas Priekulės kultūros centras. Ir pūstelėjo gaivus permainų gūsis. „Bendromis pastangomis per dešimtmetį daug kas mūsų mieste pasikeitė“, – džiaugėsi pašnekovės.

Jos atskleidė, kad „Priekulės ainiai“ pritarė katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų idėjai tarp šių bažnyčių apleistame sklypelyje įkurti Vienybės sodą.

Grįžusi iš emigracijos Italijoje, į bendruomenę įsijungė priekuliškė Sonata Fiorini. „Atėjau kaip į savo šeimą – labai šiltai priėmė, jaučiuosi kaip savo namuose, – kalbėjo valdybos narė S. Fiorini. – Man patinka dirbti gerus darbus – įpratau emigracijoje.“

„Gyvenimą priėmus kaip žaidimą ir gyvenant, kai gali būti naudingas kitiems, yra gyvenimo pilnatvė“, – įsitikinusi G. Mizgerienė.

Pasak seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, Priekulėje yra dvi stiprios, lanksčios bendruomenės, atliepiančios miestelėnų poreikius, bet jų veiklos skiriasi. 

„Priekulės ainiai“, pasirinkę ugdyti jaunąją kartą, įkūrė Vaikų dienos centrą „Gentainiai“, dešimtmečio veiklos sukaktį pažymėjo bendruomeninio lauko darželio „Voveriukai“ įkurtuvėmis, ten atsirado nauja, graži erdvė. 

Dešimtmečio proga linkėjome šiai bendruomenei nepabūgti sunkumų ir veikti ateityje, – kalbėjo seniūnė. – Anksčiau įsikūrusi Priekulės bendruomenė, vadovaujama Sigutės Puplesienės, realizuoja socialinės krypties paslaugą, kuri labai reikalinga.“