Svajonė atvedė iki Kembridžo universiteto

Dar mokydamasis septintoje klasėje Emilijus priėmė sprendimą „peršokti“ aštuntą. „Septintoje klasėje rinkau iš esmės vien dešimtukus, o ir olimpiadų pasiekimai buvo aukšti. 

Taip pat mokiausi pagal tarptautinę gabių mokinių programą „Gifted“ kartu su gabiausiais šalies vienuoliktokais“, – prisiminė jis. Tokie rezultatai ir nuolatiniai aplinkinių komentarai skatino judėti pirmyn greičiau negu įprasta.

Svajonė – nuo vaikystės

Paklaustas, kada pirmą kartą kilo mintis stoti į Kembridžo universitetą, Emilijus tikino negalintis įvardyti konkretaus momento. Svajonė studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose jį lydėjo nuo pat vaikystės. 

„Jau nuo darželio ir pradinių klasių laikų turėjau tikslą studijuoti svarbiausiuose pasaulio mokslo centruose“, – kalbėjo jis. Studijų kryptį jaunuolis rinkosi atsakingai. Jį domino tarpdisciplininė sritis, reikalaujanti plataus žinių ir gebėjimų spektro. 

„Norėjau krypties, kuri leistų suderinti domėjimąsi skirtingais mokslais ir kartu būtų naudinga visuomenei“, – teigė Emilijus. 

Jo siekis – kurti ir vystyti technologijas, padedančias spręsti aktualias Lietuvos ir pasaulio problemas. Pasirinkimą sustiprino ir tai, kad biotechnologijų sektorius sparčiai auga Lietuvoje. 

Taip Emilijus priėjo prie, jo manymu, optimaliausio sprendimo – cheminės inžinerijos ir biotechnologijų studijų Kembridže.

Emilijaus teigimu, Kembridžo universitetas yra vienas svarbiausių gamtos mokslų pažangos centrų Europoje. Ypač stiprus čia cheminės inžinerijos ir biotechnologijų departamentas, kuris, pasak pašnekovo, konkuruoja su geriausiais JAV universitetais ir rungiasi dėl lyderio pozicijos pasaulyje.

Stojimo procesas į Kembridžą buvo ilgas ir sudėtingas. Reikėjo ne tik parašyti stiprų motyvacinį laišką ir pateikti mokytojų rekomendacijas, bet ir puikiai išlaikyti stojamuosius egzaminus, dalyvauti intensyviuose akademiniuose interviu. 

Vis dėlto sunkiausia, anot E. Latako, buvo ne pats procesas, o pasirengimas jam – daugelį metų kaupti aukšti pažymiai ir pasiekimai tarptautinėse mokslo olimpiadose.

Jaunuolis neabejojo, kad be artimųjų ir mokytojų palaikymo įveikti šį kelią būtų buvę gerokai sudėtingiau. 

„Išlaikyti aukštą motyvaciją tokį ilgą laiką nėra paprasta“, – atkreipė dėmesį jis, pridurdamas, kad yra be galo dėkingas tėvams ir pedagogams, padėjusiems augti ne tik akademiškai, bet ir kaip asmenybei.

Palaikyti ryšį su gimtine kretingiškiui padeda dalyvavimas Lietuvių bendruomenės Anglijoje veiklose.

Išskyrė struktūrinius skirtumus

Studijos Kembridže gana intensyvios. Darbo dienomis ir šeštadieniais prieš rytines paskaitas kretingiškis dieną pradeda arbatos puodeliu, o tada dviračiu išskuba į Chemijos departamentą. 

Išklausęs chemijos paskaitą, vyksta į Cheminės inžinerijos ir biotechnologijų departamentą, kur mokosi ląstelės biologijos ir elektros inžinerijos. Po šių paskaitų ir greito užkandžio skuba į kompiuterių auditoriją, kur modeliuoja biocheminio reaktoriaus dalis. 

Pabaigęs 3D modelį, jau sutemus, dviračiu parvažiuoja atgal į koledžą, kuriame gyvena, ir, įžengęs pro Renesanso laikus menančius vartus, grįžta į savo kambarį. „Grįžęs konspektuoju paskaitų medžiagą ir sprendžiu skirtingų disciplinų užduotis“, – įvardino studentas.

Lygindamas studijas Kembridže ir Lietuvoje, Emilijus išskyrė struktūrinius skirtumus. Kembridže studijos vyksta trimestrais, o egzaminai laikomi tik mokslo metų pabaigoje. Vientisosios cheminės inžinerijos ir biotechnologijų studijos trunka ketverius metus ir baigiasi magistro diplomu. 

Dėl to krūvis itin didelis – per pirmąsias aštuonias matematikos paskaitų savaites studentai įsisavino daugiau negu 360 puslapių teorijos. Be to, universitetas skiria milžiniškus resursus moksliniams tyrimams ir technologijų vystymui.

Didžiausią įspūdį Emilijui iki šiol paliko kvantinės chemijos paskaita, per kurią teoriškai numatytos skysto deguonies magnetinės savybės buvo patikrintos praktiškai.

„Rezultatai visiškai atitiko teoriją. Tai parodo, kaip sudėtingi modeliai virsta realiais, apčiuopiamais rezultatais“, – dalijosi jis.

Emilijui pasiekti aukštų rezultatų padėjo stiprus tėvų Ievos (nuotraukoje) ir Kęstučio Latakų bei pedagogų palaikymas.

Kembridže itin vertinamas dėstytojų ir studentų santykis. Nors auditorijose kartais susirenka daug klausytojų, dėstytojai sugeba išlaikyti artimą ryšį. Ypač svarbūs vadinamieji „supervision’ai“ – mažų grupių konsultacijos, kuriose dėstytojai ir doktorantai individualiai dirba su studentais. Emilijaus teigimu, toks modelis padeda geriau įsisavinti studijų medžiagą.

Gyvenimas svetur ir namų ilgesys

Persikėlimas į Jungtinę Karalystę tuo metu buvusiam septyniolikmečiui nebuvo lengvas – savarankiško gyvenimo pradžia ir nauja aplinka iš pradžių gąsdino. Tačiau adaptacija praėjo sklandžiai. Vis dėlto ilgesys Lietuvai tapo vienu didžiausių iššūkių. 

„Labiausiai trūko šeimos, gimtojo miesto, lietuvių kalbos ir žemaitiško maisto“, – atviravo E. Latakas. Ryšį su namais padėjo palaikyti bendravimas su artimaisiais ir aktyvus dalyvavimas lietuvių bendruomenės veiklose Jungtinėje Karalystėje.

Emilijui atstovauti Lietuvai Kembridže – didelė garbė. Jis džiaugiasi galėdamas pasakoti apie Lietuvos kultūrą, istoriją ir inovacijas bei taip prisidėti prie šalies vardo garsinimo. Jaunuolis neabejoja, kad lietuviškas išsilavinimas jam suteikė tvirtus akademinius pamatus, ant kurių galėjo „statyti“ tarptautinius pasiekimus.

Nors studijuoja užsienyje, Emilijus savo ateitį sieja su Lietuva. Jo tikslas – įgyti pažangiausias žinias ir kompetencijas Kembridže, o vėliau jas parvežti į tėvynę, prisidedant prie Lietuvos mokslo ir technologinės pažangos. Artimiausiais metais jis sieks aukščiausių akademinių rezultatų, aktyviai dalyvaus universiteto gyvenime ir kryptingai planuos tolesnę karjerą.

Moksleiviams, svajojantiems apie Kembridžą ar kitus pasaulio universitetus, Emilijus siunčia aiškią žinutę: „Nėra nieko neįmanomo. Kryptingas darbas, atkaklumas ir nuolatinis tobulėjimas leidžia išpildyti net pačias drąsiausias svajones.“