Seimo komitete – svarstymai dėl fejerverkų ribojimų

Svarbiausi 2022 metų Lietuvos įvykiai

Baigiantis metams, primename svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2022-aisiais.

SAUSIS

Sausio 3 dieną valdančiajai Seimo konservatorių frakcijai pareikalavus Žygimantas Pavilionis pranešė, kad atsistatydins iš parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų.

Vėliau šias pareigas užėmė Laima Liucija Andrikienė, bet Ž. Pavilionis metų pabaigoje į jas grįžo, politikei tapus Europos Audito Rūmų nare.

Sausio 3 dieną Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos – joje kaltinimai pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų.

Sausio 6 dieną pareigas po Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ trąšų vežimo skandalo paliko „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, jį pareigose pakeitė Egidijus Lazauskas.

Sausio 7 dieną pranešta, kad Lietuva pervedė Europos Žmogaus Teisių Teismo priteistą kompensaciją vienam iš Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV organizatorių palestiniečiui Abu Zubaydah'ai (Abu Zubaidai) už neteisėtą kalinimą vadinamajame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime netoli Vilniaus.

Sausio 12 dieną Vyriausybė nusprendė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ nuo vasario.

Sausio 18 dieną Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Sausio 21 dieną Lietuva paskelbė, kad perduos Ukrainai priešlėktuvinių raketų „Stinger“.

Sausio 22 dieną atidarymo renginiu „Sukilimas“ prasidėjo Kauno – Europos kultūros sostinės metai.

Sausio 24 dieną prasidėjo šių metų teismų sprendimų maratonas Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko atžvilgiu – pirmosios instancijos teismo jis nuteistas dėl piktnaudžiavimo, kai per patarėją davė neteisėtus nurodymus tarnautojams siekdamas įmonės „Lukrecijos reklama“ laimėjimo viešajame pirkime. Meras sprendimą apskundė. Kitoje – krepšinio klubo „Lietkabelis“ paramos byloje – R. M. Račkauską balandį išteisino Vilniaus apygardos teismas, sprendimą gruodį patvirtino Apeliacinis teismas.

Sausio 27 dieną Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos veiksmų stabdant prekybą su Lietuva.

Sausio 29 dieną įsisteigė nauja partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, jos pirmininku išrinktas Saulius Skvernelis.

VASARIS

Vasario 2 dieną Vilniaus apygardos teismas greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms – atmetė, tačiau bylą iš naujo nagrinėjęs Apeliacinis teismas gegužę nustatė, kad už testus valstybė permokėjo ir nurodė testus pardavusioms bendrovėms „Profarma“ bei „Bona diagnosis“ grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Vasario 3 dieną iš naujo peržiūrėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kad naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę ir jo giminystės ryšius su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Vasario 7 dieną Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pranešė, kad atsiųs į Lietuvą papildomus 350 karių.

Vasario 8 dieną Apeliacinis teismas vieną žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą ir kitus Vyriausybės sprendimus Antaną Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų ir skyrė beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vasario 9 dieną pranešta, kad iš pareigų traukiasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, jį pakeitė Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.

Vasario 9 dieną Graikijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė neišduoti Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus Lietuvai.

Vasario 11 dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, lyginant paskutinį su priešpaskutiniu trisdešimtmečiu.

Vasario 12 dieną susijungė neparlamentinės partijos – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga. Pirmininku išrinktas parlamentaras Petras Gražulis.

Vasario 14 dieną Ministrų kabinetas skyrė Vyriausybės kultūros ir meno premijas 12 menininkų: rašytojams Gintarui Patackui ir Undinei Radzevičiūtei, kino režisierei Janinai Lapinskaitei, choro dirigentui Povilui Gyliui, aktorei Aldonai Bendoriūtei-Gadliauskienei, choreografei, šokio pedagogei Birutei Banevičiūtei, teatro menininkei Saulei Degutytei-Šiekštelienei, literatūrologei Violetai Kelertas, dailėtyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei, dailės istorikei Regimantai Stankevičienei, tautodailininkui Vytautui Ulevičiui, grafikei Birutei Zokaitytei.

Vasario 18 dieną Lietuvoje lankėsi Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Vasario 24 dieną Rusijos kariuomenei užpuolus Ukrainą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda visoje šalyje pirmą kartą įvedė nepaprastąją padėtį, į neeilinį posėdį skubiai susirinkęs Seimas patvirtino šį sprendimą. Parlamentarai taip pat vienbalsiai pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, Užsienio reikalų ministerija sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, prekybos tinklai paskelbė boikotą rusiškoms ir baltarusiškoms prekėms, žmonės rinkosi į palaikymo akcijas.

Vasario 28 dieną Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai dėl kaltinimų prekyba poveikiu išteisino buvusį Anykščių merą Kęstutį Tubį. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad K. Tubis esą siekė paramos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui 2019 metų savivaldos rinkimams, o teismas konstatavo, kad politikas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuratūra sprendimą apskundė.

Vasario 28 dieną buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas Šiaulių apygardos teisme visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu, teismui pripažinus, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.

Vasario 28 dieną prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė iki tol užsienio reikalų viceministru dirbusį diplomatą Arnoldą Pranckevičių ambasadoriumi Europos Sąjungoje, taip užbaigdamas metus trukusius nesutarimus su Vyriausybe dėl ambasadoriaus kandidatūros.

KOVAS

Kovo 1 dieną Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje vadovauti pradėjo Marius Vaščega.

Kovo 4 dieną Vilniaus mažasis teatras nutraukė darbo sutartį su teatro įkūrėju ir meno vadovu Rimu Tuminu.

Kovo 6 dieną Lietuvoje lankėsi Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Kovo 9 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė vykdanti ikiteisminį tyrimą, kurio metu pateikė įtarimus kyšininkavimu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Kyšio davimu byloje įtariamas bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Pas V. Šiliauską namuose rasta 140 tūkst. eurų – tai iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta galimo kyšio suma. V. Šiliauską savivaldybės taryba vėliau atleido iš pareigų.

Kovo 10 dieną paskelbta, jog Lietuvos kariuomenei už 40 mln. JAV dolerių (apie 36,3 mln. eurų) bus perkama papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, paleidiklių ir kitos įrangos. 

Kovo 29 dieną Kauno – Europos kultūros sostinės metu į Kauną atvyko garsi Serbijos performanso menininkė Marina Abramovič. Kaune atidaryta jos paroda, menininkė skaitė paskaitą.

BALANDIS

Balandžio 1 dieną generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais, susijusios su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.

Balandžio 2 dieną Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų importo.

Balandžio 3 dieną Lietuvos ir Ukrainos žiniasklaida pranešė apie Rusijos apsiaustame Mariupolyje, Ukrainoje, nužudytą 45-erių režisierių Mantą Kvedaravičių.

Balandžio 4 dieną Lietuvoje uždarose erdvėse atsisakyta reikalavimo dėvėti apsaugines veido kaukes.

Balandžio 4 dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos nebegalės persikelti į Lietuvą.

Balandžio 4 dieną Vyriausybė, reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje, nurodė išvykti iš Lietuvos Rusijos ambasadoriui Aleksejui Isakovui, nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje. Po kelių dienų iš Maskvos atšauktas Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. Reaguodama į tai, Rusija nusprendė uždaryti Lietuvos konsulatą Sankt Peterburge.

Balandžio 5 dieną „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad ši viena didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių verslą Rusijoje galutinai nutrauks per tris-keturis mėnesius. Tai nebuvo padaryta iki metų pabaigos.

Balandžio 6 dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad šių metų kovas buvo sausiausias nuo 1961 metų.

Balandžio 12 dieną į Lietuvos parlamentarus nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis išreiškė abejones dėl Europos ryžto stabdyti invaziją tęsiančios Rusijos karo nusikaltimus.

Balandžio 11 dieną Ukrainoje pirmąkart nuo Rusijos karo pradžios apsilankė premjerė Ingrida Šimonytė, po dviejų dienų Kyjive ir jo apylinkėse apsilankė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Balandžio 14 Minskas pranešė mėnesiui panaikinantis vizų režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, šis leidimas vėliau atnaujintas ir galiojo iki metų pabaigos bei įvestas ir Lenkijos piliečiams, o gruodį pratęstas dar metams.

Balandžio 15 dieną trys Lietuvos stačiatikių bažnyčios dvasininkai, kritikavę Rusijos invaziją į Ukrainą, atleisti iš pareigų. Vėliau jie kreipėsi į Konstantinopolį siekdami akturti kanoninį pavaldumą jam, o kunigus atleidusi Stačiatikių bažnyčia pranešė sieksianti savarankiškumo nuo Maskvos.

Balandžio 19 dieną Seimas uždraudė Lietuvoje viešai demonstruoti Georgijaus juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius.

Balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje – buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusius politikus Eligijų Masiulį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių, parlamentarą Vytautą Gapšį, pačią „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

Balandžio 19 dieną Kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms atrištos rankos spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse.

Balandžio 20 dieną Vyriausybė atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustojo galioti nuo gegužės 1-osios.

Balandžio 21 dieną Seimas atvėrė kelią nušalintam prezidentui Rolandui Paksui grįžti į Lietuvos politiką, Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus, sumažino amžiaus cenzą kandidatams į parlamentą nuo buvusių 25-erių iki 21 metų.

Balandžio 29 dieną žvalgyba kasmetinėje ataskaitoje paskelbė, kad Ukrainą užpuolusi Rusija Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nekelia, kartu pranešta, jog per migracijos krizę Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir juos naudojo šantažui.

GEGUŽĖ

Gegužės 1 dieną pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio magistralinis dujotiekis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos. 

Gegužės 2 dieną homoseksualiems asmenims de facto leista tapti kraujo donorais.

Gegužės 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai nuteistam Algirdui Paleckiui.

Gegužės 10 dieną Seimas vienbalsiai rusų veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu, Rusiją – teroristine valstybe.

Gegužės 12 dieną Seimas patvirtino elektros ir dujų kainų kompensavimo planą, tam numatė 570 mln. eurų.

Gegužės 26 dieną Seimas ėmėsi dviejų alternatyvų, kaip sureguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius. Vienu projektu partnerystės įteisinimo siekiantys politikai siūlo Civilinės sąjungos įstatymą, oponentai parengė pataisas dėl artimo ryšio. Projektai vis dar svarstomi parlamente.

Gegužės 31 dieną pranešta, kad Estijos bendrovės „Ekspress Grupp“ valdoma žiniasklaidos grupė „Delfi“ perka Lietuvos naujienų agentūrą ELTA. Metų pabaigoje „Ekspress Grupp“ pranešė įsigyjanti naujienų portalą „Lrytas“.

BIRŽELIS

Birželio 4 dieną Vilniaus centre per 4,5 tūkst. žmonių dalyvavo penktą kartą sostinėje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę ir taiką“.

Birželio 5 dieną už viso gyvenimo nuopelnus Ukrainoje nužudytam režisieriui Mantui Kvedaravičiui skirta nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“.

Birželio 7 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė komunikatą, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“. Dokumentas galop sukėlė politinius ginčus Lietuvoje dėl to, kokie yra tikrieji Vokietijos įsipareigojimai.

Birželio 8 dieną žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atlaikė Seimo opozicijos surengtą interpeliaciją dėl problemų žemės ūkio sektoriuje ir išsaugojo pareigas. Opozicijos atstovai protestuodami dėl procedūrų svarstant interpeliaciją dvi savaites boikotavo Seimo posėdžius.

Birželio 14 dieną europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pranešė atsistatydinantis iš opozicinės Darbo partijos pirmininko pareigų, rugsėjį pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis.

Birželio 17 dieną įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms Lietuva sustabdė dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą, motyvuodama tai Europos Komisijos išaiškinimu. Po kelių savaičių komisijai viešai paskelbus gaires dėl šio tranzito, jis sugriežtintomis sąlygomis buvo atnaujintas.

Birželio 28 dieną Seimas po pateikimo pritarė siūlymui už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Toliau svarstant projektą parlamente, Seimo nariai nutarė atsakomybę už kanapes įrašyti į Administracinių nusižengimų kodeksą, bet ji liko ir Baudžiamajame kodekse. Pataisos dar nėra priimtos, bet tokia kolizija jau sukėlė diskusijas dėl atsakomybės taikymo tarp teisininkų.

Birželio 30 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų Sausio 13-osios byloje atmetė kasacinius skundus ir paliko galioti jiems apkaltinamuosius nuosprendžius, bet sumažino laisvės atėmimo bausmės dydį Jurijui Meliui nuo dešimties iki devynerių metų.

Birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 tūkst. eurų baudą už piktnaudžiavimą nuteistam parlamentarui Petrui Gražuliui.

Birželio 30 dieną Seimas Vytautą Landsbergį pripažino buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu.

Birželio 30 dieną Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą, kuriuo nustato naują merų ir savivaldybių tarybų santykį, Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Pagal naująjį modelį pavasarį išrinktos tarybos dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinkti merai – kaip vykdomoji.

Birželio 30 dieną Seimas priėmė naują Politinių organizacijų įstatymą, kuriame nustatė griežtesnę politinių komitetų steigimo tvarką, partijoms leido kurti analitinius centrus.

LIEPA

Liepos 1 dieną bankrutavusio banko „Snoras“ nemokumo administratorius ir Šveicarijos bankas taikiai baigė teisinį ginčą dėl buvusių žlugusio Lietuvos banko vadovų ir akcininkų finansinių operacijų, kuriomis šie į užsienio bankus pervedė dideles pinigų sumas. Šalių pasirašyta sutartis numato, kad bankas sumokės „Snorui“ 105 mln. eurų.

Liepos 5 dieną Šiauliuose nužudyta 15-metė paauglė, jos palaikai rasti susukti į kilimą. Policija sulaikė keturis įtariamuosius, tarp jų – nepilnametė.

Liepos 5 dieną „Švaros broliai“ pranešė apie nutekėjusius maždaug 50 tūkst. klientų duomenis.

Liepos 7 dieną Vyriausybė pritarė bepiločio karinio orlaivio „Bayraktar“ ir ginkluotės perdavimui Ukrainai. Šiam orlaiviui nupirkti visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva buvo surinktos žmonių lėšos, tačiau ginklą Ukrainai padovanojo pati dronus gaminanti Turkijos įmonė.

Liepos 9 dieną valstybės valdoma „Ignitis grupė“ pranešė susidūrusi su „didžiausia kibernetine ataka per dešimtmetį“. Paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) ataka buvo sutrikdžiusi jos internetinių svetainių darbą ir elektroninių paslaugų prieinamumą. Duomenys pavogti nebuvo.

Liepos 12 dieną pranešta, kad matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. jį laikiusiųjų. 

Liepos 13 dieną Lietuvos kariuomenės batalionui vadovauti pirmą kartą paskirta moteris. Majorė Jurgita Savickaitė pradėjo vadovauti Ryšių ir informacinių sistemų batalionui.

Liepos 14 dieną pranešta, kad dėl kibernetinės atakos prieš skelbimų portalą alio.lt galėjo būti nutekinti 345 tūkst. vartotojų duomenys.

Liepos 15 dieną parlamentinių partijų vadovai Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Juo siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.

Liepos 21 dieną kelių dienų vizitą Lietuvoje pradėjo Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas (Ju Sikunas).

Liepos 27 dieną Keli parlamentarai pasiūlė Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) įvesti tiesioginį valdymą, tačiau LFF sutikus keisti įstatus, jie nuo šio siūlymo atsitraukė. Naujiems įstatams, įskaitant griežtesnius reikalavimus dėl valdymo organų narių nepriekaištingos reputacijos, federacija priėmė gruodį, kiek anksčiau iš LFF Vykdomojo komiteto pasitraukė praeityje kelis kartus teistas Arūnas Pukelis-Švinius.

RUGPJŪTIS

Rugpjūčio 1 dieną prokuratūra pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ steigimo aplinkybių. Po kelių dienų pranešta apie dar vieną tyrimą organizacijos atžvilgiu, šįkart – dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Dar vienu, jau teisme nagrinėjamu procesu prokuratūra siekia likviduoti asociaciją.

Rugpjūčio 3 dieną pranešta, kad Lietuvoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis.

Rugpjūčio 8 dieną Kauno rajone, Armaniškių kaime, nukrito ir užsidegė sportinis lėktuvas, žuvo du juo skridę pilotai Vladimiras Nikonovas ir Artūras Šimkus.

Rugpjūčio 10 dieną pranešta, kad dėl įtarimų mobingu ir seksualiniu priekabiavimu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš pareigų atleido Nacionalinio transplantacijos biuro vadovą Artūrą Bagotyrių.

Rugpjūčio 10 dieną prezidentas Gitanas Nausėda išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo Rusijoje gyvenančius ledo šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą dėl jų pasirodymo Rusijoje.

Rugpjūčio 11 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad Loretai Ašoklienei, anksčiau ėjusiai vyriausiosios šalies epidemiologės pareigas, yra pareiškusi įtarimus dokumento suklastojimu. Minimoje byloje dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo bei kitų nusikalstamų veikų įtarimai buvo pareikšti ir Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui Edvinui Ašokliui – L. Ašoklienės sutuoktiniui.

Rugpjūčio 13 dieną Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius už nepilnamečių tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą iš dvasininkų luomo pašalino kunigą Joną Kusą. Per tyrimą nustatyti trys nukentėję nepilnamečiai: du patyrė seksualinį išnaudojimą, vienas tvirkintas.

Rugpjūčio 17 dieną Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą, kurioje buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Rugpjūčio 17 dieną elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje didmeninė valandos kaina pasiekė 4 tūkst. eurų už MWh. 

Rugpjūčio 25 dieną Kaune, Petrašiūnų seniūnijoje, atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ kilo didelis gaisras, sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko.

Rugpjūčio 29 dieną baigtas statyti fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija.

RUGSĖJIS

Rugsėjo 1 dieną Maskvoje rugpjūčio pabaigoje mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. 

Rugsėjo 7 dieną Kaune atidarytas Vandens sporto centras su olimpiniu baseinu.

Rugsėjo 9 dieną Kaune negyva rasta su kūdikiu dingusi moteris, po keleto dienų Nemune aptiktas ir negyvas jos vaikas.

Rugsėjo 14 dieną Naujuoju Finansinių nusikaltimų tarnybos direktoriumi paskirtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis. 

Rugsėjo 19 dieną Baltijos šalys ir Lenkija sienas Rusijos piliečiams uždarė sienas, palikdama galimybę atvykti Rusijos diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams bei Europos Sąjungos piliečių šeimų nariams.

Rugsėjo 26 dieną patvirtintas naujas Lietuvos rusų teatro pavadinimas – Vilniaus senasis teatras.

Rugsėjo 27 dieną energetikos ministras Dainius Kreivys atlaikė interpeliaciją.

SPALIS

Spalio 3 dieną Sakartvele žuvo trys lietuvių alpinistai Mindaugas Leskauskas, Ieva Paužolytė, Audrius Peseckas. 

Spalio 3 dieną Lietuva išsiuntė iš šalies Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Sergejų Riabokonį dėl su diplomato statusu nesuderinamų veiksmų ir pareiškimų. Į tai atsakydama Maskva išsiuntė iš šalies Lietuvos ambasados Maskvoje vadovę Virginiją Umbrasienę.

Spalio 4 dieną teisėsaugos pareigūnai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijai įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių.

Spalio 7 dieną prasidėjo 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanija, rinkimai vyks kovo 5 dieną. 

Spalio 7 dieną iš pareigų nuo 2023 metų pranešė pasitraukiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Spalio 10 dieną paskelbta, kad rugsėjį metinė infliacija buvo didžiausia nuo 1996 metų – 24,1 procento.

Spalio 15 dieną Kaune atidarytas renovuotas Dariaus ir Girėno stadionas.

Spalio 18 dieną po pareigūnų mirties ir negalavimų policija laikinai sustabdė fizinių normatyvų laikymą. 

Spalio 19 dieną Iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atleistas Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius. 

Spalio 20 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje dėl pasipriešinimo policininkams pripažino kaltu žinomą atlikėją Egidijų Dragūną.  

Spalio 24 dieną į Lietuvą kelių dienų vizito atvyko Belgijos karalius Philippe'as (Filipas) ir karalienė Mathilde (Matilda). 

Spalio 28 dieną Klaipėdos apylinkės teismas manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties byloje Aivarą Miltenį pripažino kaltu dėl išžaginimo, o Ričardą Piniką – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Abiems skirtos dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės. Nuosprendis apskųstas.

LAPKRITIS

Lapkričio 3 dieną Baltarusijos žiniasklaida pranešė, jog dėl kaltinimų „ekstremizmu“ šalyje buvo sulaikyta Lietuvos pilietybę turinti mokytoja Jelena Cimbalist.

Lapkričio 7 dieną Lietuva atidarė prekybos atstovybę Taivane.

Lapkričio 10 dieną Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido už numanomą 495 mln. dolerių sumą Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis. Sutartis tarp Lietuvos ir JAV pasirašyta gruodžio 16 dieną. Tai didžiausios vertės ginkluotės pirkimas Lietuvos istorijoje.

Lapkričio 21 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, tarp įtariamųjų įvairiomis korupcinėmis veikomis buvo įstaigos vadovas Mantas Staškevičius. Jis atleistas iš pareigų.

Lapkričio 22 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atlaikė interpeliaciją.

Lapkričio 22 dieną Seimas priėmė 2023 metų valstybės biudžetą.

Lapkričio 23 dieną pranešta, kad Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Lapkričio 24 dieną Seimas uždraudė prekybininkams nuo 2023 metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius.

Lapkričio 26 dieną Kaune „Sutartimi“ uždaryti Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 renginiai.

Lapkričio 28 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Priežiūros komitetas iš partijos pašalino konservatorių valiai palaikyti tik su Vyriausybe suderintus biudžeto siūlymus nepaklususį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską. Šis galop atsistatydino iš komiteto vadovo pareigų, o vėliau paskelbė kaip savarankiškas kandidatas dalyvausiantis Vilniaus miesto mero rinkimuose.

GRUODIS

Gruodžio 1 dieną iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigų atleistas režisierius Oskaras Koršunovas.

Gruodžio 5 dieną Vilniuje prasidėjo neterminuotas viešojo transporto darbuotojų streikas reikalaujant geresnių sąlygų ir didesnių atlyginimų. Gruodžio 22 dieną Savivaldybės įmonei pasiekus susitarimą su „Vilniaus viešojo transporto“ profsąjunga, vairuotojų streikas sostinėje baigėsi.

Gruodžio 6 dieną 2022-ųjų Laisvės premija skirta Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Gruodžio 6 dieną anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidraus viešojo pirkimo Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui pateikti įtarimai piktnaudžiavus tarnybine padėtimi.

Gruodžio 9 dieną Vilniuje, Antakalnio kapinėse, nukeltos čia buvusios skulptūros sovietų kariams.

Gruodžio 11 dieną Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ laimėjo Europos kino apdovanojimą.

Gruodžio 12 dieną Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas 2022-aisiais gavo Ukrainoje nužudytas kino režisierius Mantas Kvedaravičius, rašytojas Kazys Saja, poetas Rimvydas Stankevičius, operos solistas Edgaras Montvidas, kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, kino režisierė Giedrei Žickytė.

Gruodžio 13 dieną Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Gruodžio 20 dieną Seimas patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą.

Gruodžio 22 dieną Seimas įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder