Svarstantiems atsiimti pensijų lėšas – 2019 m. pamoka: kiek prarado sustabdžiusieji kaupimą?

Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų. 

Apie tai, kiek pinigų prarado sustabdžiusieji kaupimą ir ko galima pasimokyti iš šios patirties, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Sprendimai dėl pensijos kaupimo dažnai priimami vadovaujantis trumpalaikėmis emocijomis, tačiau jų pasekmės išryškėja tik po kelerių ar keliolikos metų, sako ekspertė.

„2019 m. daliai žmonių atrodė, kad stabdyti kaupimą yra racionalu. Šiandien jau yra duomenų, leidžiančių įvertinti, kiek tokie sprendimai kainavo“, – teigia L. Načajienė.

Prarado tūkstančius eurų

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, 2019 m. sausį kaupimą nutraukę gyventojai prarado ne tik laiko, kai pinigai galėjo dirbti už juos. Ekspertė pateikia pavyzdį.

„1975 m. gimęs žmogus, kuris kaupė pagal 3+1,5 proc. sistemą (anksčiau galiojusį 2+2+2 principą), o jo atlyginimas „ant popieriaus“ šiandien siekia apie 4 tūkst. eurų (apie 2,42 tūkst. Eur „į rankas“), nusprendė nutraukti kaupimą 2019 m. sausį. 

Jei jis būtų kaupęs toliau, iki 2025 m. gruodžio, nepriklausomai nuo pasirinkto pensijų fondo, jo pensijos sąskaitoje greičiausiai būtų apie 6 tūkst. Eur daugiau“, – aiškina L. Načajienė.

Panaši situacija ir jaunesnių gyventojų atveju. 2000 m. gimęs žmogus, kaupęs pagal tą pačią sistemą ir dabar gaunantis apie 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“ (apie 1,27 tūkst. Eur „į rankas“), iki 2025 m. pabaigos galėjo sukaupti apie 3,4 tūkst. eurų.

„Pensijų fondai yra plačiai diversifikuotas investicinis portfelis, sukurtas generuoti galimą grąžą ir valdomas profesionalų. 

Nutraukę įmokas, prarandate ne tik nuoseklumą, bet ir valstybės paskatą, investicinės grąžos potencialą bei sudėtinių palūkanų efektą“, – pabrėžia ekspertė.

Impulsyvumas gali kainuoti stabilumą ateityje

2026–2027 m. „lango“ metu L. Načajienė ragina į galimybę atsiimti pensijos lėšas žiūrėti atsargiai. II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7–9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja, todėl tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. Pašnekovė pabrėžia, kad net abejojantiems nebūtina iš karto pasitraukti iš sistemos.

„Pasitraukus per „langą“ dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, valstybės paskata grįš taškais į I pakopą, o ateityje pensija bus mažesnė. 

Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas. 

Galutinį sprendimą visada galėsite priimti iki 2027-ųjų pabaigos“, – teigia „Luminor“ banko ekspertė.

L. Načajienė priduria, kad norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų.

„Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50–60 proc. buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje. 

Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose“, – primena ji.