16 metų mėsos nevalganti Meda: Lietuvoje trūksta suvokimo, kokią įtaką klimatui daro mūsų mityba

Iš pradžių tik mėsos, o vėliau visų gyvūninės kilmės produktų atsisakiusi Meda Šermukšnė sako, kad sužinojus apie sąlygas, kuriomis industrinėse fermose laikomi gyvūnai, priimti sprendimą pereiti prie augalinės mitybos buvo visiškai nesunku.

16 metų be mėsos

Fleksitarams, pesketarams, vegetarams ir veganams Lietuvoje save priskiria kiek daugiau nei 8 proc. gyventojų, parodė praėjusiais metais „Orkla Foods Lietuva“ ir „Gyvi gali“ inicijuotas tyrimas.

Veganams pastaruosius devynerius metus save priskiria ir Meda, prieš dvejus metus įkūrusi „Gyvi gali“ –  augalinės mitybos prieinamumo didinimo siekiančią organizaciją.

Pasakodama apie savo mitybos kelionę Meda sako, kad iš pradžių mėsos atsisakė dėl gana paviršutiniškų priežasčių.

„Prieš beveik 16 metų iš savo mitybos raciono išbraukiau žemės gyvūnų mėsą, bet dar valgydavau vandens gyvūnus. Po 7 metų pesketarinės mitybos atsisakiau vandens gyvūnų, o labai greitai ir likusių gyvūninių produktų. Vegane esu daugiau nei aštuonerius metus.
 

Pirminė priežastis buvo labai paaugliška – mano draugė, kuri tuo metu buvo autoritetas, buvo vegetarė. Norėjau būti panaši į ja ir nusprendžiau atsisakyti mėsos daug apie tai negalvodama. Tiesa, perėjimas prie augalinės mitybos buvo daug sąmoningesnis, aiškiai žinant, kad gyvūninių produktų noriu atsisakyti dėl etinių sumetimų. Nebegalėjau prisidėti prie to, ką sužinojau apie industrinėse fermose auginamus gyvūnus. Esminių bazinių poreikių nepatenkinimas, ligos, kankinimas, skausminga mirtis – tokia gyvūnų šiame žmonių valdomame pasaulyje kasdienybė“, – sako Meda.

Skeptiškas požiūris

Nors Meda sako šiandien retai susidurianti su neigiamomis reakcijomis į jos pasirinkimą, visgi skepticizmo iš artimųjų yra sulaukusi.

„Aplinkinių vertinimo buvo įvairaus. Pavyzdžiui, mama palaikė ir padėjo, kai būdama paauglė nusprendžiau nebevalgyti mėsos, bet daug skeptiškiau vertino sprendimą atsisakyti ir likusių gyvūninių produktų. Taip pat reagavo ir tuometinis romantinis partneris. Ilgainiui pastebėjau skirtingas aplinkinių reakcijas ir, manau, dauguma atvejų tos reakcijos priklausydavo ir nuo mano pačios elgesio, žinučių, kurias apie savo propoguojamą mitybą skleisdavau.

Žmonės turi labai artimą ir tvirtą ryšį su maistu, dėl to nenuostabu, kad keliant maisto klausimą bet kuriuo kampu, žmonės reaguoja gana jautriai, baiminasi, nerimauja. Man tai atrodo natūralu ir suprantama. Tuo pačiu norisi padrąsinti, kad nauji įpročiai tikrai gali ilgainiui susiformuoti. O valgyti daugiau daržovių visiems naudinga“, – pasakoja Meda.

Nors Lietuvoje mėsos atsisakiusiųjų dalis nesiekia dešimtadalio, kai tuo tarpu Europoje mėsos ši dalis – maždaug 30 proc., M. Šermukšnė sako į ateitį žvelgianti optimistiškai. Ji tiki, kad Lietuva pasivys pasaulines tendencijas ir augalinės mitybos populiarumas išaugs.

„Tiesa, šiuo metu, palyginus su tokiomis Europos lyderėmis kaip Vokietija ar Nyderlandai, mūsų šalis atrodo gana prastai, tačiau ir aktyvios situaciją keičiančios bendruomenės mūsų šalyje ilgai neturėjome. Kai, tuo tarpu, tose šalyse-lyderėse augalinis judėjimas buvo vykdomas dažnu atveju net kelis dešimtmečius. Neabejoju, kad mūsų organizacija gali prisidėti prie spartesnio augalinio maisto populiarėjimo ir mūsų šalyje“, – sako pašnekovė.

Geriau gamtai

Meda sako nepastebėjusi, kad lietuvių požiūris į veganus labai skirtųsi nuo požiūrio kitose šalyse, tačiau pasigenda platesnio požiūrio.

„Pagrindinis išskirtinumas, kurį aš matau – mažesnis Lietuvos visuomenės suvokimas apie tai, kokią įtaką klimatui daro mūsų mityba ir kodėl svarbu valgyti daugiau augalinio maisto dėl aplinkosaugos. Kitose šalyse ši informacija žmonėms daug geriau suprantama, pripažįstama. Lietuviai dar gana mažai apie tai žino“, – sako „Gyvi gali“ įkūrėja.

Meda pabrėžia, kad mažesnis mėsos produktų vartojimas prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.

„Mėsos produktų gamyba labai prisideda prie metano – vienų iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išmetimo. Vengdami mėsos žmonės gali gerokai sumažinti savo emisijų pėdsaką.

Be to, užsiimant augalininkyste taupiau naudojami žemės ir vandens resursai. Pavyzdžiui, užauginti vieną kilogramą jautienos reikia net 15 415 litrų vandens, tuo tarpu kilogramui avinžirnių – beveik 12 kartų mažiau. Tam pačiam kilogramui jautienos reikia 326 kvadratinių metrų žemės, tuo tarpu kilogramui tofu pagaminti pakanka apie 3 kvadratinių metrų žemės ploto. Taip augalinė mityba padeda spręsti miškų kirtimo, buveinių ir vandens resursų išsaugojimo klausimus, ypač aktualius šiandien, gyventojų skaičiui toliau sparčiai augant“, – žiniomis dalinasi Meda.

„Gyvi gali“ įkūrėja pabrėžia, kad nors daug šiandien populiarių gyvūninės kilmės produktus pakeičiančių alternatyvų gaminama iš Lietuvoje neauginamų kultūrų, o tai reiškia, kad didelė dalis veganams skirtos produkcijos yra importuojama, visgi augalinė mityba klimatui naudingesnė net ir į tai atsižvelgus.

„Tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo to, iš kur atkeliauja maistas, augalinis pasirinkimas beveik visuomet bus tvaresnis net ir už vietinę gyvūninę produkciją. Be abejo, verta rinktis mažiau taršius ir artimame regione auginamus ar gaminimus produktus, tačiau mėsos atsisakymas gali tapti bene didžiausią įtaką jūsų asmeniniam klimato pėdsakui turinčiu žingsniu. Tuomet visa kita liks tik detalės“, – įsitikinusi M. Šermukšnė, prisidedanti ir prie Nacionalinio aplinkosaugos egzamino, siekiančio gyventojus edukuoti ir tvaraus vartojimo tema, programos rengimo.

Reikia ir politinių sprendimų

Paklausta, kaip pasiekti, kad Lietuvoje suvartojamos mėsos kiekis imtų mažėti, Meda sako, kad pirmiausia reikia didinti maistingų augalinių alternatyvų prieinamumą.

„Kuo bus didesnis tokio maisto prieinamumas, tuo labiau žmonės bus linkę rinktis etiškesnius, tvaresnius ir sveikesnius produktus. Kai galėsime pasiūlyti platų spektrą produkcijos, kuri būtų panašios kainos ar pigesnė už gyvūninius produktus, neabejotinai žmonės ims dažniau rinktis augalines alternatyvas“, – sako ji.

Anot M. Šermukšnės, tam reikia ir politinių sprendimų.

„Svarbu imtis kompleksiškų priemonių – neberemti subsidijomis taršiosios gyvulininkystės pramonės, edukuoti visuomenę apie augalinio maisto privalumus bei padėti verslams, kurie pasiryžę jau dabar imtis veiksmų, kad augalinis maistas mūsų šalyje populiarėtų“, –  sako M. Šermukšnė.

Žinias apie tvarų vartojimą, klimato kaitą ir kitas su aplinkosauga susijusias temas spalio 24 dieną kviečia pasitikrinti Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Registracija į nemokamą žinių patikrinimą – čia.