Tačiau anestezijos dažnas naudojimas nėra atsitiktinis. „Visada turime atsižvelgti į saugumą, ypač vyresnio amžiaus pacientams, turintiems gretutinių ligų“, – sako daktaras Satya Krishna Ramachandranas, Harvardo universiteto Beth Israel Deaconess medicinos centro anesteziologas.
Štai svarbūs klausimai, kuriuos reikia užduoti, kai gydytojas sako, kad jums reikia bet kokio tipo anestetikų.
Kokią anesteziją gausiu ir ką ji darys?
Yra keturi pagrindiniai anestezijos tipai:
•Vietinė anestezija. Ji nuskausmina nedidelę kūno dalį ir blokuoja skausmą jo šaltinyje. „Vietinė“ atliekama injekcija ir naudojama nedidelėms operacijoms bei procedūroms, tokioms kaip odos vėžio pašalinimas.
•Regioninė anestezija. Ji nuskausmina visą kūno dalį, pvz., ranką ar koją, arba viską žemiau krūtinės. Ji atliekama injekcija arba mažu vamzdeliu (kateteriu) į nervų sankaupą. Anestetikas neleidžia skausmo signalams pasiekti smegenų. Procedūros metu galite būti budrūs arba mieguisti. Regioninė anestezija dažnai naudojama pilvo operacijoms ar cezario pjūviui gimdymo metu.
•Stebima anestezija arba intraveninė (IV) sedacija. Tai sukelia atsipalaidavusią ir neskausmingą būseną. Vaistai leidžiami tiesiai į veną, kad taptumėte mieguisti. Tai dažnai naudojama kolonoskopijoms.
•Bendroji anestezija. Ji laikinai blokuoja smegenų gebėjimą jausti skausmą ir sukelia sąmonės praradimą. Jums skiriama vaistų kombinacija IV būdu arba įkvepiant juos per kaukę, o anesteziologas nuolat tikrina jūsų kūno funkcijas visos operacijos metu.
Kokia yra šios anestezijos rizika?
Nors anestetikai paprastai laikomi saugiais, jie turi galimą šalutinį poveikį:
•Vietinė anestezija gali sukelti skausmą ar niežulį injekcijos vietoje.
•Kiti anestetikai (regioninė, stebima ir bendroji anestezija) gali sukelti valandą drebulio (kai anestetikas nustoja veikti) arba kelias valandas pykinimo, apsvaigimo, galvos skausmo ar kraujospūdžio sumažėjimo, kuris gali sukelti alpimą. Kitos rimtesnės fizinės komplikacijos yra itin retos.
•Vyresni nei 65 metų žmonės, kuriems taikoma regioninė, stebima ar bendroji anestezija, dažnai patiria laikiną dezorientaciją (deliro) ir po operacijos gali sutrikti mąstymas.
Neaišku, kodėl operacijos su anestezija yra susijusios su kognityviniais simptomais- gydytojai teoretizuoja, kad tai gali būti dėl esamos kraujagyslių ligos, anksčiau nediagnozuoto kognityvinio nuosmukio arba smegenų uždegimo, kurį sukelia organizmo streso reakcija į operaciją. „Vyresnio amžiaus pacientams smegenims reikia daugiau laiko atsigauti po šio streso“, – sako daktaras Ramachandranas. „Tačiau nėra įrodymų, kad pati anestezija sukelia kognityvinį nuosmukį.“
Ar galite sumažinti mano pooperacinio delyro riziką?
Jei nerimaujate dėl pooperacinio delyro ar mąstymo sutrikimų, iš anksto paprašykite rizikos įvertinimo. Tam tikri veiksniai padidina delyro tikimybę, pvz., širdies ir kraujagyslių problemos, kognityvinis nuosmukis, daugelio vaistų vartojimas, prastas miegas, mitybos nepakankamumas arba ankstesni deliro epizodai po operacijos.
„Jei turite kelias ligas, turime tai suplanuoti. Galime naudoti skirtingus vaistus, konsultuotis su specialistu dėl galimų priešoperacinių medicininės priežiūros pokyčių arba suplanuoti reorientacijos terapiją“, – sako daktaras Ramachandranas. (Reorientacijos terapija apima specialią slaugos priežiūrą po operacijos, kuri nuolat padeda jums orientuotis ir judėti.)
Procedūros metu jūsų komanda taip pat gali naudoti naują anestezijos priežiūros priemonę, vadinamą apdorotu EEG stebėjimu. „Tai parodo anestetiko poveikį smegenų bangoms, o tai padeda anesteziologams nustatyti, ar reikia koreguoti dozę“, – sako daktaras Ramachandranas.
Taip pat galite paklausti, ar anestezijos ir operacijos rizika nusveria procedūros naudą, arba ar nedidelei procedūrai galima naudoti vietinę anesteziją ar nuskausminamąjį kremą, o ne stipresnius anestetikų tipus.
Kaip dar turėčiau pasiruošti?
Vietinei anestezijai ruoštis nereikia.
Regioninei, stebimai ar bendrajai anestezijai turėsite nevalgyti šešias–aštuonias valandas prieš procedūrą. Taip pat gali tekti nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą kelias dienas iš anksto. Paprašykite gydytojo nurodymų, atsižvelgiant į jūsų konkrečias aplinkybes.
Be to, jei anksčiau esate patyrę anestezijos šalutinį poveikį, pvz., pykinimą (ypač jei sergate judesio liga), paklauskite, ar jūsų anesteziologas gali duoti vaistų simptomui palengvinti. Šis pokalbis gali įvykti netrukus po to, kai atvyksite į gydymo įstaigą.
„Skirtingai nei anestezijos naudojimas prieš 50 metų, šiandien žinome, kaip ją padaryti labiau nuspėjamą“, – sako daktaras Ramachandranas. „Dauguma pacientų atsigauna puikiai, tačiau vis tiek svarbu imtis visų atsargumo priemonių.“
Šaltinis: www.health.harvard.edu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą