Regis, čia normos ribos nėra pakankamai aiškiai nubrėžtos. Padėsime susigaudyti, kokie požymiai byloja apie gerą žmogaus psichinę sveikatą.
1. Sugebėjimas išsaugoti aktyvumą
Mūsų tolimi protėviai pirmykštėje bendruomenėje negalėjo sau leisti pasyvaus gyvenimo būdo – jie paprasčiausiai būtų neišgyvenę. Evoliucija pritaikė mūsų organizmą nuolatinei fizinei ir psichinei veiklai – ir viena, ir kita yra labai svarbu mūsų bendrai sveikatos būklei.
Užsisklendimas savyje, izoliacija, pasyvumas – dažni psichinių sutrikimų simptomai, ypač sergant depresija.
Bet koks aktyvumas (pasivaikščiojimas gamtoje ir žygiai, bendravimas su žmonėmis, sportas, kūrybinė veikla) padeda kovoti su depresija, išgyventi teigiamas emocijas ir neužsidaryti savyje.
2. Sugebėjimas susidoroti su negatyvu
Mūsų psichika taip sudaryta, kad pavojai ir neigiami reiškiniai stipriau traukia mūsų dėmesį už džiaugsmingus ir malonius įvykius. Tai buvo pateisinama kupiname pavojų pasaulyje ir padėjo mūsų protėviams išgyventi.
Nepaisant to, gerai veikiantys sveikos psichikos apsauginiai mechanizmai padeda nukreipti dėmesį nuo negatyvių dalykų į džiaugsmingus. Pavyzdžiui, humoras – vienas iš galingiausių instrumentų.
Per jį galima nukreipti susikaupusias neigiamas emocijas konstruktyvia vaga.
Taip pat naudingos meditacija ir sąmoningumo praktika. Šie metodai padeda kitaip pažvelgti į situaciją, kuri gadina nuotaiką, ir suprasti, kad iš tiesų viskas nėra taip blogai, kaip atrodo.
3. Artimų draugų buvimas
Mokslininkų įrodyta, kad stiprūs socialiniai ryšiai žmogui yra būtini dėl psichinės sveikatos. Ir atvirkščiai, vienatvė gerokai padidina įvairių psichikos ligų išsivystymo riziką.
Žinoma, tas bendravimas turi būti pozityvus. O negatyvi komunikacija (agresija, patyčios, pašaipos) gali padaryti didelę žalą psichikai. Todėl taip svarbu vengti toksiškų žmonių ir dažniau kontaktuoti su tais, kurie palaiko mus ir dovanoja džiaugsmą.
4. Sugebėjimas valdyti emocijas
Sugebėjimas kontroliuoti emocinę būseną labai svarbus dvasinei sveikatai. Sergant dauguma psichinių ligų (depresija, nerimu, manija, psichoze), sugebėjimas valdyti jausmus ir mąstymą sutrinka.
Sveika emocinė reguliacija padeda mums įveikti sunkumus. Juo labiau svarbu nepulti į kraštutinumus ir neatitrūkti nuo realybės, bandant nuslopinti nemalonius jausmus.
5. Nesutrikusios svarbiausios psichikos funkcijos
Vykdomosios funkcijos, socialinis mąstymas ir motyvuojantys procesai – pagrindinė žmogaus psichikos veikla. Ji yra labai svarbi mūsų sveikatai. Smegenų vykdomosios funkcijos atsakingos už mūsų dėmesį, organizuotumą, planavimą ir sugebėjimą vykdyti daugybę užduočių.
Socialinis mąstymas padeda mums nustatyti kitų žmonių emocijas pagal jų mimiką ir kūno kalbą, suprasti jų poelgius ir teisingai suvokti savo vaidmenį santykiuose.
Motyvacija gali pasireikšti įvairiomis formomis – žinių ir vystymosi siekimu, naujų draugų arba partnerių paieškomis. Visas šias psichikos funkcijas galima vienaip ar kitaip vystyti.
6. Savęs priėmimas
Sugebėjimas priimti save – stiprios psichinės sveikatos pagrindas. Ir atvirkščiai, savęs nemylėjimas – svarbus psichinių sutrikimų rizikos veiksnys.
Savęs priėmimas susideda iš dviejų komponentų: savivertės ir savęs įsivaizdavimo. Savivertė – tai mūsų asmeninių savybių įvertinimas. Savęs įsivaizdavimas – mūsų vaizdinių suma.
Savęs priėmimas reikalauja sveikos savivertės ir adekvataus savo vaizdo. Mes matome visas mūsų teigiamas savybes ir pripažįstame savo vertingumą. Žmonės su žema saviverte (arba neadekvačiu savo vaizdiniu) dažnai serga tokiais psichikos sutrikimais kaip depresija ir nerimas.
Pagerinti savivertę gali specialūs pratimai, pavyzdžiui, savo pasiekimų dienoraščio rašymas.
7. Sugebėjimas prisitaikyti
Gyvenimas niekada nestovi vietoje. Dėl sveikos psichikos svarbu sugebėti greitai adaptuotis prie netikėtų permainų. Mentalinio lankstumo trūkumas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių ir pabloginti emocinę būseną.
Kita vertus, psichiniai sutrikimai dažnai panaikina mūsų sugebėjimą adaptuotis, dėl to pradingsta motyvacija ir žmogus pradeda vengti paties gyvenimo. Susidaro uždaras ratas, iš kurio būna sunku išsiveržti, rašo portalas „Pychologies“
Kad sunku, tai dar nereiškia, jog neįmanoma. Iš aklavietės galima išeiti tikslingomis pastangomis, nuolat keičiant nesveikus įpročius (pavyzdžiui, nuolatinį sėdėjimą namuose) į produktyvius (pavyzdžiui, prisiverčiant išeiti pasivaikščioti arba susitikti su draugais).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą