Kai pagalba negirdi: kaip Klaipėdos krašte ieškoma psichologinės pagalbos kurtiesiems
Šiandien bendrijos veiklą aktyviai stiprina dvi mamos – Kristina Rimkienė ir Simona Petrovskaja, auginančios klausos negalią turinčius vaikus. Jų patirtis ir kasdieniai iššūkiai tapo impulsu dar labiau plėsti veiklas, ypač tose srityse, kuriose pagalbos trūkumas jaučiamas skaudžiausiai.
Psichologinė pagalba – vis dar neprieinama
Viena iš sričių, kuri pareikalavo iš moterų nemažai iššūkių ir dar būtinai bus tobulinama – profesionali psichologinė pagalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems asmenims. Bendrijos vadovė Kristina Rimkienė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apskrityje nėra paruoštų psichologų, išmanančių kurčiųjų bendruomenės specifiką (kitokia kalba, kultūra, psichologija, egzistuoja tam tikri elgesio bruožai nulemti kurtumo ir pan.).
Lietuvoje yra du psichologai (Vilniuje ir Kaune), galintys teikti psichologinę pagalbą gestų kalba, kai tuo tarpu Lietuvoje gestakalbių asmenų skaičiuojama virš 6 tūkstančių. Tad šiek tiek kitokia idėja buvo puoselėjama vieno ES lėšomis įgyvendinamo projekto metu, kai buvo kuriama ir tobulinama nauja paslauga: teikiama psichologinė pagalba kurtiesiems, psichologui dirbant kartu su gestų kalbos vertėju.
Taip padidinamos galimybės Klaipėdos regiono kurtiesiems gauti psichologinę pagalbą. Sukūrus naują paslaugą, buvo įtraukti 3 Klaipėdos psichologai ir 3 gestų kalbos vertėjai.
Prieš pradedant konsultacijas, svarbu buvo paruošti ne tik psichologus, bet ir gestų kalbos vertėjus dirbti komandoje, siekta, kad kurčiajam tęstinių konsultacijų metu nesikeistų nei psichologas, nei gestų kalbos vertėjas. Tačiau konsultacijų metu atsiverė visa Pandoros skrynia - paaiškėjo, kad kurčiųjų psichinei sveikatai skiriama per mažai dėmesio ir Lietuvoje turimų resursų nepakanka.
Pati psichologinė pagalba kurčiųjų asmenų tarpe yra tabu tema, labai stiprus jų stereotipinis požiūris bei negebėjimas identifikuoti kylančias problemas ir jas spręsti. Po konsultacijų neretai kreipdavosi kurčiojo kliento draugai, artimieji su pagalbos prašymais, nes pastebėdavo teigiamus pokyčius arba sulaukdavo paramos paskatinimų iš tų, kurie kreipėsi. Tai buvo ženklas, kad einama teisingu ir svarbiu keliu.
Plėsti ir didinti psichologinės pagalbos galimybes būtina, nes vien projektinės veiklos poreikio nepatenkina. Tam būtina ne tik paruošti specialistus, bet ir šviesti kurčiųjų bei girdinčiųjų bendruomenes.
Apie tai pradėta kalbėti garsiai
Atsižvelgiant į esamą situaciją 2025 birželio 19 d. pirmą kartą Lietuvoje kurčiųjų psichinės sveikatos tema surengta tarptautinė konferencija: „Psichikos sveikata visiems: pagalba kurčiųjų bendruomenei be kliūčių”.
Joje plačiai ir skirtingų šalių ekspertų akcentuotai kalbėta apie kurčiųjų asmenų psichinę sveikatą – temą, kuri ilgą laiką likdavo šešėlyje dėl komunikacijos barjerų ir stereotipų. Pranešėjų sąraše buvo ekspertai iš Australijos, Švedijos, Italijos ir Lietuvos, kurie dalijosi moksliniais tyrimais, praktinėmis įžvalgomis ir žiniomis apie pagalbą žmonėms, turintiems klausos negalią.
Renginyje taip pat dalyvavo kurtieji, pasidalinę sukrečiančiomis asmeninėmis patirtimis (viena iš istorijų pavyzdžių – kurtieji buvo uždaromi “gydyti” į psichiatrines ligonines, nes nemokėta su jais susikalbėti) ir stiprinę supratimą, kad psichinė sveikata yra aktuali visiems. (plačiau apie įvykusią konferenciją skaitykite čia: https://www.bendrijaaidas.lt/straipnsiai/psichikos-sveikata-visiems).
Norvegijos patirtis – galimas kelrodis
Suprasdamos, kad turimos patirties neužtenka ir siekdamos tęsti pradėtas veiklas, K. Rimkienė ir S. Petrovskaja nenuleido rankų ir gruodžio mėnesį kartu su savanoriais lankėsi Norvegijoje, kur dalyvavo įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Psichologinė sveikata ir įtrauktis: Norvegijos patirtis kurtiesiems“ Nr. NVOKK00340 , kurį administruoja Europos socialinio fondo agentūra.
Šis vizitas atvėrė naujus horizontus ir suteikė galimybę susipažinti su pažangia psichikos sveikatos paslaugų sistema, pritaikyta asmenims, turintiems sensorinių sutrikimų. Vienas svarbiausių kelionės akcentų – apsilankymas Oslo universitetinėje ligoninėje esančioje specializuotoje nacionalinėje gydymo tarnyboje NBSPH (Nasjonal behandlingstjeneste for sansetap og psykisk helse ), kur tiek psichologinė, tiek psichiatrinė pagalba teikiama prieinamai ir gestų kalba.
Toks tarpdisciplininis požiūris ir paslaugų pritaikymas parodo, kaip svarbu, kad pagalba būtų ne tik profesionali, bet ir komunikaciniu požiūriu prieinama klausos negalią turinčiam asmeniui ir tas ypatingai svarbu pačiam psichologui, ar psichiatrui nustatant problemos priežastis ar diagnozuojant psichinę ligą.
Šiuo atveju ypatingas vaidmuo tenka ir gestų kalbos vertėjui – būtinas puikus gestų kalbos vartojimas bei supratimas ir kurčiųjų kultūros išmanymas. Tas pats rodomas gestas, tačiau skirtinga veido išraiška gali reikšti skirtingas prasmes ar intonacijas. Neteisingai suprastas klientas arba netinkamas jo judesių interpretavimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Vizito metu taip pat užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Norges Døveforbund – Osle esančia Norvegijos kurčiųjų organizacija, kurioje aptartos gerosios praktikos, iššūkiai ir galimybės stiprinti psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumą Lietuvoje.
Reikia ne projektų, o sistemos
Visa ši patirtis – ilgametė AIDAS veikla, pilotinių paslaugų išbandymas Lietuvoje, tarptautinė konferencija ir Norvegijos pavyzdys – aiškiai parodė, kad Klaipėdos apskrityje būtina sistemiškai plėtoti psichologinės pagalbos paslaugas kurtiesiems.
Ne kaip laikiną projektą ar pavienes iniciatyvas, bet kaip nuolatinę, specializuotą paslaugą, pritaikytą kurčiųjų kalbai, kultūrai ir psichologiniams poreikiams.
Psichologinės pagalbos skyrius ar specializuota paslauga kurtiesiems Klaipėdos regione būtų svarbus žingsnis stiprinant kurčiųjų asmenų psichinę sveikatą, mažinant atskirtį ir užkertant kelią gilesnėms krizėms.
Tai būtų investicija ne tik į individualią žmogaus gerovę, bet ir į visos visuomenės brandą bei įtrauktį. Klausos negalios šeimų bendrija AIDAS tiki, kad tik prieinama, suprantama ir tęstinė pagalba gali tapti realiu pokyčiu, kurio Klaipėdos krašto kurčiųjų bendruomenė laukia jau šiandien.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą