Karščio bangos, staigūs temperatūros svyravimai ar atmosferos slėgio pokyčiai gali turėti tiesioginę įtaką insultų, širdies smūgių ir net savižudybių skaičiui, – rašoma Lietuvos energetikos instituto pranešime žiniasklaidai. Aiškindamiesi, kaip šie reiškiniai veikia Lietuvos gyventojų sveikatą, mokslininkai pradėjo tyrimus.
Viena pagrindinių mirties priežasčių mūsų šalyje yra insultas, mirčių nuo jo skaičius net du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. 38 proc. moterų ir 44 proc. vyrų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų šalyje lemia ūminis miokardo infarktas.
Lietuva jau daugelį metų patenka tarp dešimties pasaulio valstybių, kuriose savižudybių skaičius yra didžiausias. Ši statistika atskleidžia rimtus visuomenės sveikatos iššūkius, kuriems spręsti būtini nauji, įrodymais grįsti sprendimai.
Atsižvelgdami į šiuos rodiklius, Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai 2025 m. pabaigoje pradėjo projektą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip ekstremalūs orų reiškiniai veikia žmonių sveikatą ir mirtingumo riziką Lietuvoje, bei geriau pasirengti klimato kaitos iššūkiams.
Ekstremalūs orai ir sveikatos rizikos
JAV, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Europos šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ekstremalūs klimato reiškiniai gali reikšmingai paveikti žmonių sveikatą.
Karščio ir šalčio bangos, oro slėgio svyravimai, kritulių kiekis, drėgmė ir saulės spindėjimo trukmė siejami su didesne mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei savižudybių rizika.
Pavyzdžiui, karščio bangų metu kai kuriose šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga dešimtimis procentų, o staigūs oro slėgio ar temperatūros pokyčiai siejami su padidėjusia insulto ir infarkto rizika.
Lietuvos kontekste šios sąsajos dar menkai suprantamos ir neištirtos. Trūksta išsamių tyrimų, kurie įvertintų, kaip būtent mūsų šalies klimato sąlygos veikia visuomenės sveikatą.
„Užsienyje atlikti tyrimai atskleidė, kad ekstremalūs orų reiškiniai apčiuopiamai ir statistiškai reikšmingai veikia žmonių sveikatą.
Vis daugiau duomenų rodo ryšį tarp ekstremalių meteorologinių sąlygų ir savižudybių skaičiaus, ypač tam tikrais metų laikais ir specifinėse gyventojų grupėse.
Šis poveikis priklauso nuo regiono, klimato, socialinių veiksnių ir sveikatos sistemos pasirengimo. Todėl negalime tiesiog perkelti užsienio rezultatų į Lietuvos kontekstą.
Projektas siekia atsakyti į klausimą, kaip šie procesai veikia mūsų šalyje, kaip jie gali keistis ateityje ir kokią įtaką tam turės stiprėjanti klimato kaita“, – sako viena iš projekto vykdytojų, LEI Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė.
Kuriami pažangūs prognozavimo modeliai
Mūsų šalies tyrėjai analizuoja ne tik bendras tendencijas, bet ir trumpalaikius, pavėluotus ekstremalių orų poveikius žmonių sveikatai, per kiek laiko po ekstremalaus oro reiškinio padidėja susirgimų ar mirtingumo rizika, kaip ji skiriasi pagal amžių, lytį ar regioną.
„Tai ypač svarbu anksčiau minėtų sveikatos problemų atvejais, nes poveikis nebūtinai pasireiškia tą pačią dieną“, – pasakoja dr. D. Meilutytė-Lukauskienė.
Lietuvos mokslininkai tikisi sukurti pažangius prognozavimo modelius, leidžiančius atpažinti svarbiausius rizikos veiksnius, kiekybiškai įvertinti jų poveikį ir modeliuoti galimus ateities scenarijus klimato kaitos kontekste.
„Pirmą kartą nacionaliniu mastu bus vertinama, kaip konkretūs ekstremalūs orų reiškiniai veikia mirtingumą nuo insulto, infarkto ir savižudybių Lietuvoje.
Identifikavus pavojingiausius orų scenarijus ir pažeidžiamiausias gyventojų grupes, sveikatos institucijos galės iš anksto planuoti prevencines priemones, stiprinti paslaugas ir geriau apsaugoti rizikos grupes“, – paaiškino mokslininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą