Vydūnas
Mirė sulaukęs solidaus 85 metų amžiaus, nors pagal tuometinių medikų prognozes turėjo mirti dar paauglystėje, nes nuo pat vaikystės sirgo tuberkulioze - džiova, taip buvo liaudies vadinama ši liga praeito amžiaus pradžioje.
Tai labai pavojinga, dažnai mirtina, lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia per kvėpavimo takus į organizmą patekusios tuberkuliozės mikobakterijos (TB).
Organizme šios bakterijos išplinta kraujo keliu ir pažeidžia įvairius vidaus organus. Dažniausiai yra pažeidžiamas plaučių audinys, nes tuberkuliozinės lazdelės į organizmą patenka kvėpavimo takais.
Tuberkuliozinės granuliomos ir kalcifikatai gali susidaryti ne tik plaučiuose, bet ir kitose organizmo vietose, sukeldami įvairius organų pažeidimo simptomus. Praeito amžiau pradžioje, kol dar nebuvo atrasti antibiotikai, nuo šios infekcijos mirdavo labai daug žmonių.
Dabar yra žinoma, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant, yra infekuoti TB bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo.
Tik 5-10% infekuotų TB bakterijomis žmonių turi riziką per savo gyvenimą susirgti TB. Pastebėta, kad ypatingai pažeidžiami asmenys, kurių yra sutrikusi imuninė sistema, ir priešingai, neserga tie, kurių imunitetas yra stiprus.
Dar paauglystėje Vydūną jo tėvas buvo nuvežęs į Šveicariją, kur dirbo geriausi to meto tuberkuliozės gydymo specialistai. Jie apžiūrėjo berniuką ir pasakė, kad tėvai ruoštųsi blogiausiai ateičiai, nes liga jau buvo pažengusi per toli.
Vilhelmas suprato, kad tuometinė Vakarų medicina jam pagelbėti negali. Ieškodamas išeities jis pradėjo domėtis senovės Rytų medicinos taikytais ligų gydymo būdais.
Kadangi jau buvo pramokęs sanskrito kalbos ir pradėjęs susipažinti su senovės indų vedinės kultūros pagrindais, Vydūnui į rankas pakliuvo senovės indų sveikos gyvensenos žinynas - „AJURVEDA“. Čia buvo kalbama ne tik apie ligų gydymo metodus, bet ir apie vidinių natūralių organizmo savigydos galių sustiprinimą.
Tai padėjo Vydūnui suprasti, kad geriausiai, kaip įveikti žalingą aplinkos poveikį ir patogeninių mikroorganizmų sukeltą ligą, gali žinoti tik pats organizmas, kuris per milijonus metų užtrukusią evoliuciją tobulai prisitaikė prie nuolatos kintančių aplinkos sąlygų.
Žmogaus organizmo imuninė sistema sugeba aptikti ir sunaikinti visus jai svetimus nedraugiškus mikroorganizmus ir kitus kenksmingus faktorius.
Tačiau, Jūs pasakysite, kad nežiūrint į tobulą mūsų imuninę sistemą, mes vis viena sergame. Taip yra dėl to, kad mūsų organizmai yra labai skirtingi ir ne visiems pakanka gyvybinės energijos tam, kad efektyviai apsisaugotume nuo atakuojančių patogenų.
Tai gerai suprato senovės gydytojai, kurie pirmiausia pacientų dėmesį nukreipdavo į racionalų gyvybinės energijos panaudojimą ir tik po to į gydymą.
Jie pacientui patardavo ir padėdavo pasirinkti lengvai įsisavinamą maistą, racionalų fizinį aktyvumą ir subalansuotą psichoemocinę būseną.
Jau senovėje buvo žinoma, kad šios, iš pirmo žvilgsnio paprastos priemonės, įgalina ženkliai sustiprinti organizmo natūralųjį imunitetą ir įveikti jį puolančius įvairius patogeninius faktorius, mikrobus ir virusus.
Visa tai supratęs, Vydūnas pradėjo labai kruopščiai ir atsakingai taikyti Rytų gydytojų rekomendacijas savo gyvenime..
Jis pasirinko asketišką mitybą. Netgi sukūrė sau mitybos taisykles bei griežtai prisilaikė specialios vegetarinės mitybos sistemos.
Jis kasdien atlikdavo Ajurvedos vadovėlyje aprašytus, specialius fizinius ir gilaus kvėpavimo pratimus. Siekdamas geriau subalansuoti savo psichinę būklę, Vydūnas nusipirko arfą ir reguliariai su ja grodavo.
Stengėsi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pagal galimybes būti saulėje. Visos šios priemonės per keletą metų davė stebuklingą rezultatą.
Vilhelmas Storosta ne tik nenumirė nuo džiovos, bet ir pastebimai sustiprino savo sveikatos būklę.
Matydamas, kad jo taikomos priemonės leidžia įveikti netgi mirtinas ligas, Vydūnas suprato, kad nežiūrint į visus laimėjimus, vakarietiškoji medicina eina siauru ligų sukeltų pasekmių šalinimo keliu.
Tuo tarpu Rytuose yra sukaupta didelė empirinė patirtis, kaip žmogų apsaugoti nuo ligų, o susirgus lengviau pasveikti, sustiprinus žmogaus gyvybines galias.
Norėdamas padėti kitiems, į bėdą patekusiems žmonėms, Vydūnas sukūrė ištisą originalios sveikos gyvensenos koncepciją, kurią 1932 m. aprašė savo Tilžėje išleistoje knygoje „Sveikata, jaunumas, grožė“. Vydūno pamokos yra svarbios ir naudingos žmonėms dabar, ypatingai siaučiant COVID –19 viruso sukeltai infekcijai, kuri jau tapo pasauline pandemija.
Reikia pastebėti, kad „COVID-19 koronaviruso sukelta pandemija lyg ir padėjo kovoti su tuberkulioze, nes žmonės uždarose patalpose ir net lauke pradėjo dėvėti medicinines kaukes bei ėmė atidžiau laikytis visų kitų asmens apsaugos nuo mikroorganizmų žalingo poveikio priemonių. Iš kitos pusės, COVID-19 pandemijos metu gydymo įstaigoms teko perorganizuoti darbą, buvo ribojamos ambulatorinės specialistų konsultacijos.
Šeimos gydytojo institucijos tapo tarsi paralyžuotos, nes pagrinde vyko nuotolinės ir tiesioginės ambulatorinės konsultacijos dėl COVID-19 susirgimų.
Tad ir dėl tuberkuliozės į gydytojus gyventojai galėjo kreiptis kur kas rečiau nei anksčiau, todėl buvo išaiškinta mažiau naujų TB atvejų.
Nors statistiniai duomenys lyg ir geresni, tačiau žmonių infekuotumas TB ne tik nesumažėjo, bet silpstant bendram imunitetui pradėjo augti.
Jei artimiausiu laiku nebus surasti nauji efektyvesni kovos su infekcijomis metodai, visa tai kalba apie galimus naujus šios ir panašių ūmių ir lėtinių ligų protrūkius.
Tenka pastebėti, kad valstybės ir žiniasklaidos aktyviai propaguojama šiuolaikinė medicininė pagalba visuomenei dėl išplitusios COVID-19 infekcijos, susiveda į preventyvines priemones ir dirbtinai kuriamų vakcinų daugkartinį vartojimą.
Vakcinomis siekiama sustiprinti specifinį imuninį atsaką į viruso sukeltą infekciją.
Tai moksliškai pagrįstas infekcinių ligų profilaktikos metodas, leidžiantis apsisaugoti nuo vieno ar kito viruso sukeltos ligos pasireiškimo.
Vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinos sudėties ir ligos sukėlėjo tapatumo. Nežiūrint į platų šio metodo taikymą klinikinėje praktikoje, gyvenime stebime gana prieštaringą situaciją.
Vieną ir daugiau kartų pasiskiepiję asmenys, serga COVID-19 virusų sukelta infekcija, nežiūrint į tai, kad jie yra paskiepyti. Greta jų, stebima grupė žmonių, kurie yra nesiskiepiję nei karto, tačiau neserga šia infekcija.
Logiškai galvojant, šie, žiniasklaidos pravardžiuojami „antivakceriais“, žmonės turėtų susilaukti ne tik patyčių, bet ir didelio mokslininkų bei medikų dėmesio, nes jie gali padėti surasti efektyvesnius kovos su pandemija būdus nei yra naudojami dabar.
Kaip taisyklė, šie žmonės gyvena sveikesnį gyvenimo būdą, kuris jiems leidžia palaikyti stipresnį natūralųjį nespecifinį arba ląstelinį imunitetą (žr. imunitetų klasifikacijos schema).
Deja, kol kas šiuolaikinis biomedicinos mokslas nėra gerai įsigilinęs į šią universalią imuninės sistemos dalį ir negali atsakyti į klausimus, kodėl ši grupė žmonių nesuserga.
Viena galimų priežasčių, kodėl atsirado ši „baltoji dėmė medicinos žemėlapyje“, gali būti tai, kad natūralus imunitetas yra labai individualus kiekvienam žmogui tiesiogiai priklausantis nuo jo sveikatos būklės dalykas. Šiuolaikinės biomedicinos visuomenės sveikatos mokslų sritis naudoja kolektyvinius arba grupinius infekcinio segamumo, prevencijos ir gydymo efektyvumo vertinimo metodus.
Šiuo metu SAM organizuojamos ir realizuojamos profilaktikos ir prevencijos programos paliečia tik visuomenės sveikatos sektorių.
Deja, asmens sveikatos priežiūros srityje individualizuotų prevencinių sveikatos tausojimo ir sustiprinimo mokslinių ir praktinių programų trūksta arba iš vis nėra.
Siekiant nors kiek rimtesnio proveržio šioje sveikatos apsaugos srityje, svarbu surasti kelius, kaip galėtų prasidėti glaudesnis, mokslinis bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros sektoriuje, ir visuomenės sveikatos specialistų.
Tokio bendradarbiavimo pasėkoje būtų galima sukaupti reikalingą mokslinę medžiagą, kurios pagrindu atsirastų galimybė moksliniais faktais pagrįstu keliu parengti individualizuotas infekcinių ligų prevencijos programas, paremtas natūralaus ląstelinio imuniteto sustiprinimo metodikomis.
Vydūno sukaupta sveikatos tausojimo bei sustiprinimo patirtis yra neblogai aprašyta ir susisteminta jo veikaluose. Tai galėtų puikiai pasitarnauti biomedicinos mokslininkams, siekiant užpildyti išryškėjusią sveikatos apsaugos spragą medicinoje.
Labai svarbu kuo greičiau pradėti daryti šia kryptimi praktinius efektyvius žingsnius.
Todėl, padiktavus laikmečio realijoms, Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Klaipėdos respublikinės ligoninės klinicistai nutarė apjungti savo pastangas organizuojant viešąją įstaigą, pavadintą: Vydūno vardo mokslinis-tiriamasis institutas „Sveikata. Jaunumas. Grožis“, kuri galėtu imtis spęsti moksliniu-praktiniu keliu problemą .
Šioje įstaigoje planuojama mokslinių faktų pagalba ieškoti būdų, kaip kiekvienas žmogus atskirai gali sustiprinti natūralų imunitetą, kuris padėtų jam išvengti infekcinių ir kitokių susirgimų.
Visus, kurie domisi infekcinių susirgimų profilaktika ir gydymu, kviečiame į organizuojamą KU, KRL ir STI (R.Jankūno ir I.Vėgėlės vadovaujamas Sveikatos ir teisės instituto) mokslinę-praktinę konferenciją, kuri įvyks š. m. balandžio mėn., 22 dieną, 14-16 val. KU konferencijų salėje „STUDLENDAS“, Herkaus Manto g., 84.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą