Ekspertai: Londono autobusai per lėti ir atbaido keleivius

Britanijos sostinėje kelionių autobusais skaičius jau sumažėjo daugiau nei 300 mln. per metus, arba 16 proc., nuo 2013-ųjų, nors miesto gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo beveik milijonu. Londono transporto tarnybos (TfL) tyrimai rodo, kad autobusų greičiui sumažėjus 10 proc., keleivių paklausa sumažėja 6 proc.

„The Guardian“ atlikta TfL, valdančios Londono kelių ir geležinkelių viešojo transporto tinklą, duomenų analizė atskleidė keletą požymių, kad sostinės autobusų paslaugos lėtėja, kai kurie maršrutai trumpinami arba tampa mažiau patikimi.

Visame tinkle vidutinis autobusų greitis 2025–2026 metais siekė 9,18 mylios per valandą (apie 14,8 km/val.) – tai mažiausias rodiklis nuo palyginamų duomenų rinkimo pradžios 2013–2014 metais. Per šį laikotarpį greitis sumažėjo 4,8 proc.

Autobusų tvarkaraščiai jau seniai koreguojami atsižvelgiant į Londono eismo sąlygas. Ekonomisto Alexanderio Jano, daugelį metų dirbančio sostinės transporto planavimo srityje, išanalizuoti maršrutai rodo, kad dabar numatoma kelionių trukmė vidutiniškai yra 30 proc. ilgesnė nei prieš 50 metų.

Londono meras Sadiqas Khanas teigė nerimaujantis dėl autobusų naudojimo mieste. „Kalbantis su keleiviais, viena iš priežasčių, kurią jie nurodo, yra nepatikimumas. O kodėl autobusai tampa nepatikimi? Dėl jų greičio“, – sakė jis.

Perpildytas miestas, kuriame vis labiau trūksta vietos keliuose, verčia Londoną priimti sudėtingus sprendimus, kurioms transporto rūšims teikti pirmenybę. Tačiau keleiviams nusigręžiant nuo lėtesnių autobusų, gali būti mažinamas reisų dažnis ir net naikinami maršrutai. Baiminamasi, kad gali įsisukti „užburtas nuosmukio ratas“: lėtesni autobusai, mažiau keleivių ir vis didesnis spaudimas mažinti paslaugas.

Jei, kaip teigia S. Khanas, nepatikimumas atbaido keleivius, naujausi keleivių skaičiaus duomenys kelia susirūpinimą. Praėjusiais metais pirmą kartą nuo atsigavimo po pandemijos pradžios užfiksuotas kelionių autobusais sumažėjimas. 2010–2019 metais metinis keleivių skaičius nuolat viršijo 2 mlrd., tačiau 2024 metais jis sumažėjo iki 1,8 mlrd.

Tačiau net ir į tvarkaraščius įtraukus papildomo laiko, autobusai vis dažniau nebesugeba pateisinti keleivių lūkesčių. Vėlavimai didėja: didelio dažnio maršrutuose, kuriuose per valandą važiuoja daugiau nei penki autobusai, keleiviai dabar laukia 22 proc. ilgiau nei numatyta, palyginti su 18 proc. 2018 metais.

Tuo pat metu mažėja ir Londono autobusų tinklas. 2010–2019 metais TfL autobusai per metus vidutiniškai nuvažiuodavo 487 mln. kilometrų (303 mln. mylių). Per pastaruosius trejus metus šis skaičius sumažėjo iki maždaug 460 mln. kilometrų.

Visame tinkle autobusai važiuoja lėčiau, keleivių skaičius mažėja, autobusai nuvažiuoja mažiau kilometrų, o laukimo laikas ilgėja. Lėtesnės kelionės turi ir finansinių pasekmių. Kadangi vairuotojų atlyginimai sudaro didžiausią veiklos išlaidų dalį, lėtesniems autobusams reikia daugiau transporto priemonių ir darbuotojų, kad būtų užtikrintas toks pats paslaugų lygis.

Transporto keleivių asociacijos (Confederation of Passenger Transport) analizė rodo, kad 10 proc. pagreitinus Londono autobusus, per metus būtų galima gauti papildomus 70 mln. svarų sterlingų pajamų iš bilietų ir 214 mln. svarų sumažinti veiklos išlaidas.

Vėlavimai ir paslaugų mažinimas taip pat labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius žmones, kurie dažniau priklauso nuo autobusų dėl pamaininio darbo, mažesnių kelionės išlaidų ar neturėdami automobilio. Londone kelionė autobusu į miesto centrą kainuoja mažiau nei pusę kelionės metro piko metu kainos, o būsto kainos didėja kuo arčiau yra metro stotis.

Londone autobusų greitis nuolat mažėja, nepaisant to, kad vienas po kito sostinei vadovavę merai daug dėmesio skyrė autobusams ir diegė pažangesnes technologijas bei naujesnes transporto priemones.

Didelis autobusų veiklos proveržis įvyko 2000-ųjų pradžioje, kai Keno Livingstono kadencijos metu buvo įvestas spūsčių mokestis ir investuota į infrastruktūrą, pavyzdžiui, GPS sekimo sistemas. Tai gerokai pagerino autobusų punktualumą ir patikimumą.

Kai meru tapo S. Khanas, kuris yra autobusų vairuotojo sūnus, jis įvedė „Hopper“ tarifą, leidžiantį už vienos kelionės kainą persėsti į kelis autobusus. Savaitinis meras taip pat siekia, kad iki 2030 metų visas Londono autobusų parkas būtų elektrinis.

Daugelio maršrutų keleiviai dabar naudojasi švaresniais, tylesniais ir pigesniais autobusais. Tarp jų – 63-iuoju maršrutu pradėję važiuoti elektriniai dviaukščiai autobusai, kuriuose įrengtos patogesnės sėdynės, stoglangiai, medžio imitacijos grindys ir įkrovimo jungtys. Bent jau laukimas spūstyse tokioje aplinkoje tampa malonesnis.

S. Khanas nesistengia sumenkinti problemos: „Mes tikrai nerimaujame dėl autobusų naudojimo. Puikiai suprantu, kad autobusais labiausiai priklauso nuo jų mažesnes pajamas gaunantys londoniečiai, nes tai pigesnė transporto priemonė.“

TfL viešojo transporto paslaugų planavimo direktorius Geoffas Hobbsas teigia, kad po COVID-19 pandemijos pasikeitė žmonių keliavimo įpročiai. Daugiau žmonių dirba iš namų, rečiau vyksta į prekybos gatves, o demografiniai pokyčiai kai kuriose miesto dalyse sumažino transporto paklausą.

Prie spūsčių Londono gatvėse taip pat prisideda išaugęs apsipirkimas internetu – dėl jo mieste padaugėjo pristatymo furgonų. „Kai kuriose Londono dalyse mažėja mokinių skaičius, o kai kurios mokyklos net uždaromos. O būtent jaunimas autobusais naudojasi daugiausiai“, – sako Hobbsas.

Karšta 2026-ųjų vasara, tikėtina, dar labiau paveikė autobusų veiklą. Meras paragino autobusų vairuotojus daryti pertraukas ir net likti autobusų parkuose, užuot važiavus autobusais, kuriuose neveikia oro vėsinimo sistemos. Esant ekstremaliam karščiui, kuris, tikėtina, ateityje bus vis dažnesnis, bus laikinai sustabdytos sutartyse numatytos baudos už prastus paslaugų rodiklius.

Kaip ir karščio atveju, kalbant apie greitį saugumas išlieka svarbiausias prioritetas. Greičio apribojimai Londone mažinami: daugėja kelių, kuriuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 mylių per valandą (apie 32 km/val.) greičiu, o pagrindiniuose priemiesčių keliuose greitis nuo 50 mylių per valandą (apie 80 km/val.) iki 2030 metų planuojamas sumažinti iki 40 mylių per valandą (apie 64 km/val.). Tai gali paveikti net ir Khano įdiegtus greituosius „Superloop“ autobusus.

Kol kas šie žiediniai autobusų maršrutai Londono pakraščiuose, kurie Khano kadencijos metu buvo pervadinti ir pakeisti, laikomi sėkmės istorija. Užuot patekus į užburtą ratą, kai lėtėjant autobusams mažėja keleivių, meras teigia, kad „Superloop“ parodė, jog autobusų naudojimą galima padidinti. „Jei pasiūlai gerą paslaugą, žmonės ja naudosis“, – sako jis.